Jono Pauliaus II mirties penktosios metinės: kard. Angelo Comastri prisiminimai

Visa Bažnyčia šiomis dienomis prisimena Joną Paulių II, Garbingąjį Dievo tarną ir istorinio pontifikato popiežių, mirusį prieš penkerius metus, 2005 metų balandžio 2 dieną Vatikane. Daugelis tikinčiųjų visame pasaulyje brangina asmeninius šio popiežiaus prisiminimus, nes su šiuo popiežiumi susitiko minios, ne vien Vatikane, bet ir daugelyje kraštų, kuriuos lankė savo ypatingai ilgo pontifikato metu. Tačiau ir po jo mirties, kurios penktosios metinės šiemet sukanka Didįjį penktadienį, tęsiasi ypatingas tikinčiųjų, tikrai ne vien katalikų, bet ir kitų krikščionių ir net kitų religijų atstovų, kaip ir jokio tikėjimo neišpažįstančių žmonių ryšys, apie kurį liudija prie jo kapo šv. Petro bazilikos kriptoje ligi šiol nenutrūkusi nuolatinė lankytojų procesija. Ji, kaip būdinga didžiųjų liturginių švenčių metu, ypatingai suaktyvėjo ir šiomis dienomis, kai Bažnyčia per tris pačias švenčiausias metų dienas mini pagrindinius krikščioniškojo tikėjimo ir žmonijos istorijos įvykius.

Štai Vatikano bazilikos arkikunigas kardinolas Angelo Comastri, kuris kone kasdien praeidamas pro Jono Pauliaus II kapą mato prie jo maldoje susikaupusius praeivius, norinčius tarsi „alsuoti kvapu, pasklidusiu nuo kapo, t.y. pasisemti stiprybės iš Jono Pauliaus II liudijimo“, mūsų radijui pasidalijo savo asmeniniais įspūdžiais apie šį popiežių, kuris paskutinėje pontifikato fazėje jį iš Loreto Marijos šventovės pakvietė į Romą ir paskyrė į tas pareigas, kurias kardinolas dar šiandien eina.

Jonas Paulius II buvo nepaprastos drąsos žmogus. Tai buvo drąsa liudyti tikėjimą dažnai tikėjimui visiškai abejingam ar net priešingam pasauliui, - kalbėjo kardinolas Comastri, pasidalijęs prisiminimais net tik apie paskutinį palaiminimą, kurį jam asmeniškai suteikė iš mirties patalo 2005 metų balandžio 1 d., bet ir pačios pirmosios pontifikato dienos sukeltą neišdildomą įspūdį.

Niekuomet negalėsiu pamiršti kaip vos tik išėjęs po išrinkimo į centrinę Petro bazilikos ložę 1978 metų spalio 16 dieną – „iš tolimos šalies atkeliavęs popiežius“ kaip pats save tada pristatė Jonas Paulius II – paliudijo savo tikėjimą visoje aikštėje garsiai nuaidėjusiu sveikinimu „Garbė Jėzui Kristui!“. Šis momentas, pasakojo kardinolas Angelo Comastri, jam priminė kitą Bažnyčios istorijos įvykį, Sekmines trisdešimtaisiais metais, kai pirmasis popiežius Petras, išeidamas iš Vakarienbučio, Jeruzalėje, mieste kuriame visai neseniai buvo nuteistas mirti Jėzus, pakeltu balsu drąsiai sušuko: „Jėzų Nazarietį, kurį , jūs prikalėt prie kryžiaus, Dievas prikėlė“. Krikščionybės istorija prasideda nuo šio Petro šūksnio.

Tą 1978 metų spalio 16 dieną pajutau, - pasakojo kardinolas Comastri, - tarsi būtų pasikartojęs anas šūksnis, tarsi būtų Jono Pauliaus II balse atgijusi pirmapradės Bažnyčios drąsa: „Garbė Jėzui Kristui! Nebijokite Jo; atidarykite, plačiai atverkite Kristui duris!“. Atrodo, kad jam per visą gyvenimą netrūko šios drąsos. Jis savo tikėjimą šitaip liudijo dažnai apsnūdusiam ar abejingam pasauliui ir visur kur keliavo, žadino sąžines.

Kardinolas Comastri taip pat papasakojo apie vieną nepaprastą dalyką. 1984 metų kovo 25 dieną Jonas Paulius II paaukojo Dievo Motinai pasaulį, o ypač Rusiją. Tačiau tuomet niekas negalėjo įsivaizduoti šio paaukojimo prasmės. Tačiau netrukus po to Sovietų Sąjungoje į valdžią atėjo Michailas Gorbačiovas, pradėjęs taikingą sovietinės imperijos griovimo iš vidaus procesą. Tai buvo kažkas nuostabaus, ko niekas negalėjo numatyti. Tačiau tai dar ne viskas. 1991 metų gruodžio 8 dieną – Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės dieną – svarbiausių Sovietų Sąjungos respublikų lyderiai nusprendė oficialiai panaikinti Sovietų Sąjungą. Pasaulis ir pasaulio lyderiai liko apstulbę. Net patsai Gorbačiovas 2001 metais italų dienraščiui „Corriere della Sera“ pareiškė, kad „vis dar neįstengia suvokti, kas tuomet šovė į galvą rusų, ukrainiečių ir baltarusių atstovams aną 1991 metų gruodžio 8-ąją. Ir po dešimtmečio Gorbačiovas vis dar suka galvą.

Tačiau visai tai įvyko, - tuo giliai įsitikinęs kardinolas Comastri, Jono Pauliaus II pamaldumo į Mariją dėka, jo Marijai išreikštu „Totus tuus“ (Visas tavo). Jis pasišventė Marijai, paklusdamas kvietimui Jėzaus, kuris pristatė mums Mariją kaip mūsų Motiną, kai apaštalui Jonui pasakė: „Štai tavo motina!“. Jonas Paulius II visu rimtumu priėmė šį Jėzaus kvietimą ir jį mums paliudijo tūkstančiais įvairių būdų. Tačiau minėtąją dieną, šis pamaldumas Marijai tapo istorija, kuri dar dabar ženklina mūsų laikų istoriją, - kalbėjo Vatikano bazilikos arkikunigas kardinolas Angelo Comastri. (sk)