Krizmos Mišios Šv. Petro bazilikoje. Aliejaus simbolika.

Ketvirtadienio rytą popiežius Benediktas XVI Šv. Petro bazilikoje aukojo Krizmos Mišias. Didįjį Ketvirtadienio paprastai jos aukojamos vyskupijų katedrose. Vyskupai su savo kunigais aukodami Krizmos Mišias mini kunigystės sakramento įsteigimą, atnaujina šventimų dieną duotus pažadus. Mišių metų šventinami aliejai, kurie vėliau ištisus metus naudojami teikiant sakramentus.

Krizmos Mišias koncelebruodamas su savo bendradarbiais – Kurijos kardinolais, vyskupai ir prelatais – o taip pat su Romos vyskupijos parapijų kunigais, popiežius Benediktas XVI homilijoje kalbėjo apie aliejaus simbolį, iš kurio kilęs ir Krizmos Mišių pavadinimas.

Dievo garbinimo Bažnyčioje židinys yra sakramentai, - sakė popiežius. Sakramentai reiškia visų pirma tai, kad ne žmogus imasi iniciatyvos, bet pats Dievas išeina žmogaus pasitikti ir kviečia jį pas save. Švenčiant sakramentus naudojami kūrinijos elementai – vanduo, kvietinė duona, vynas ir alyvų aliejus. Jei vanduo būtinas kiekvienai gyvybei, tai kiti trys elementai labiau susiję su Viduržemio jūros kultūros aplinka, kurioje krikščionybė žengė pirmus žingsnius. Ir tarp pastarųjų trijų elementų esama tam tikros gradacijos. Duona yra kasdienis maistas. Vynas byloja apie šventę, apie kūrinijos kilnumą ir apie atpirkimo džiaugsmą. Aliejaus simbolika dar platesnė – jis reiškia ir maistą, ir vaistą, ir grožį, ir guvumą, pasirengimą kovai; jis taip pat reiškia orumą, atsakomybę, o taip pat iš Dievo gaunamą jėgą, dėl to aliejumi patepami kunigai ir karaliai. Mūsų vardas „krikščionys“ irgi susijęs su aliejaus simbolika. Žodis „krikščionys“ yra kilę iš žodžio „Kristus“, kuris savo ruožtu yra graikiškas atitikmuo hebrajiško žodžio „Mesijas“, reiškiančio „Pateptąjį“. Būti krikščionimis, reiškia priklausyti Kristui, kurį Dievas patepė Kunigu ir Karaliumi.

Aliejus Bažnyčioje nuo seno taip pat simbolizuoja Šventąją Dvasią, kurią Kristus mus suteikia. Šventoji Dvasia yra „linksmybės aliejus“. Ši linksmybė skiriasi nuo vien išorinio džiaugsmo, kurio sau linki dabartinis pasaulis. Žinoma, ir pramogos yra geras dalykas. Gera žmogui būti linksmam, juoktis. Tačiau vien pramogų negana. Kristaus mums dovanojamas džiaugsmas yra kitoks. Jis mus džiugina, tačiau kartu jis palydi ir krikščionio kančią. Iš Bažnyčios istorijos žinome apie kankinius, kurie džiaugėsi galėdami būti ištikimi iki pat mirties. Per alyvmedžio vaisių, per konsekruotą aliejų, mus paliečia Dievo Kūrėjo gerumas ir Atpirkėjo meilė. Melskimės, - sakė popiežius homilijos pabaigoje, - kad šitas džiaugsmas būtų mumyse gilus ir kad mes sugebėtume jį skelbti pasauliui, kuriam taip labai reikia tikro, iš tiesos trykštančio džiaugsmo. (jm)