Trečiadienį šv. Petro aikštėje popiežius Benediktas XVI bendrojoje audiencijoje susitiko
su tikinčiaisiais, su Romos miesto gyventojais, svečiais ir gausiais piligrimais.
Audiencijoje popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie nuo ketvirtadienio prasidėsiantį
Velykų tridienį, liturginių metų židinį. Popiežius ragino visus tikinčiuosius šį laiką
išgyventi intensyviai, maldoje ir tyloje apmąstant Viešpaties Kančią, Mirtį ir Prisikėlimą.
Didysis Ketvirtadienis prasidės Krizmos Mišiomis, kuriose aplink savo vyskupą
susirinks kunigai. Šiose iškilmingose Mišiose, kurios paprastai švenčiamos vyskupijų
Katedrose, bus pašventintas ligonių patepimo, katechetų ir krizmos aliejus. Tų pačių
Mišių metu vyskupas ir kunigai atnaujina kunigystės šventimų metu duotus pažadus.
Šis gestas šiais metais, kada švenčiami Kunigų metai, anot Benedikto XVI, įgyja išskirtinę
reikšmę.
Didžiojo Ketvirtadienio popietę bus minimas Eucharistijos sakramento
įsteigimas. Apaštalas Paulius, rašydamas korintiečiams, pirmiesiems krikščionims priminė
Eucharistijos slėpinio paslaptį, kaip pats ją buvo gavęs: „Viešpats Jėzus tą naktį,
kurią buvo išduotas, paėmė duoną ir, sukalbėjęs padėkos maldą, sulaužė ir tarė: „Tai
yra mano kūnas, kuris už jus duodamas. Tai darykite mano atminimui“. Taip pat po vakarienės
jis paėmė taurę ir tarė: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite,
darykite tai mano atminimui“ (1 Kor 11,23-25).
Šie žodžiai, sakė Šventasis
Tėvas, aiškiai parodo Kristaus intenciją: duonos ir vyno pavidalu tapti realiai esančiu
per savo aukai už Naująją Sandorą dovanotą kūną ir išlietą kraują. Tuo pačiu metu
jis apaštalus ir jų įpėdinius padarė Eucharistijos tarnais.
Didžiojo Ketvirtadienio
apeigose bus prisimintas Jėzaus gestas, apaštalams nuplaunant kojas. Šis veiksmas,
pasak popiežiaus, evangelistui tampa viso Jėzaus gyvenimo įvaizdžiu ir parodo jo iki
galo einančią meilę, begalinę meilę, galinčią žmogų padaryti laisvu ir padaryti pajėgiu
bendrauti su Dievu.
Didžiojo Ketvirtadienio liturgijos pabaigoje Eucharistijos
sakramentas padedamas į specialiai tam paruoštą vietą, taip pavaizduojant Jėzaus vienišumą
ir mirtiną kančią Getsemanės sode. Priešais Eucharistijos sakramentą tikintieji mąsto
apie Jėzų vienišumo valandą ir meldžiasi, kad pasaulyje vienišumo daugiau nebebūtų.
Ketvirtadienio liturgija taip pat yra kvietimas atpažinti Jėzų tarp tų, kurie vieniši,
budėti su Jėzumi ir mokėti jį atpažinti kaip savo gyvenimo šviesą.
Didįjį Penktadienį
minėsime Viešpaties mirtį ir kančią, - toliau tęsė didžiojo Velykų tridienio pristatymą
popiežius Benediktas XVI. – Jėzus panoro atiduoti savo gyvybę kaip auką už žmonijos
nuodėmių atpirkimą, pasirinkdamas žiauriausią ir žeminančią mirtį, nukryžiavimą. Yra
ryšys tarp Paskutinės Vakarienės ir Jėzaus mirties. Mirtis, dėl savo prigimties, yra
kiekvieno santykio pabaiga. Tuo tarpu Jėzus pavertė mirtį savanoriška auka, išgelbėjimo
ir meilės pergalės įrankiu.
Didžiajam Šeštadieniui yra būdinga didelė tyla.
Bažnyčios yra tuščios, liturginės apeigos nerengiamos. Šiuo laukimo ir vilties metu
tikintieji yra kviečiami maldai, apmąstymui, atsivertimui, Susitaikymo sakramentui,
kad galėtų iš vidaus atnaujinti dalyvauti Velykų šventime.
Šventojo Šeštadienio
naktį, per iškilmingą velykinį budėjimą, tyla bus nutraukta giesmės „Aleliuja“, skelbiančios
Kristaus prisikėlimą, šviesos pergalę prieš tamsą, gyvybės prieš mirtį. Bažnyčia džiaugsis
susitikdama su savo Viešpačiu, įžengdama į Velykų dieną, kurią Viešpats pradeda prisikėlimu
iš mirusiųjų.
Baigdamas savo apmąstymą ir jau dabar visiems linkėdamas šv.
Velykų, popiežius meldė, kad Velykų tridienio dvasiniame kelyje mus lydėtų šventoji
Mergelė, kad ji, buvusi su Jėzumi per jo kentėjimą, mus įvestų į velykinį slėpinį.
Po bendrosios audiencijos kalbos Benediktas XVI įvairiomis kalbomis sveikino
šv. Petro aikštėje susirinkusius piligrimus, tarp kurių buvo piligrimų iš Lietuvos.
Juos Šventasis Tėvas sveikino lietuviškai:
„Nuoširdžiai sveikinu maldininkus
atvykusius iš Lietuvos. Garbė Jėzui Kristui! Brangieji broliai ir seserys, meldžiu
gausių dangaus malonių jums, jūsų šeimoms ir visai jūsų Tėvynei. Visiems suteikiu
Apaštališkąjį palaiminimą. Linksmų šventų Velykų!“.