Mišios šv. Petro bazilikoje, minint Jono Pauliaus II mirties penktąsias metines

Pirmadienio pavakare popiežius Benediktas XVI vadovavo Šv. Petro bazilikoje aukotoms Mišioms už prieš penkerius metus mirusį savo pirmtaką garbingąjį Dievo Tarną popiežių Joną Paulių II.

Susirinkome prie Viešpaties altoriaus, šalia apaštalo Petro kapo, aukoti Eucharistijos už Garbingojo Jono Pauliaus II sielą, minėdami jo iškeliavimo iš šio pasaulio penktąsias metines. Sukaktį minime keletą dienų anksčiau, nes jo mirties data, balandžio 2-oji šiemet bus Didysis Penktadienis, - sakė popiežius homilijos pradžioje, pridurdamas, kad jau pats dabartinis liturginis kontekstas kviečia mus susikaupti ir melstis, nes minime paskutines Jėzaus žemiškojo gyvenimo dienas.

Pirmajame skaitinyje, - kalbėjo Šventasis Tėvas, - girdėjome pranašą Izaiją kalbant apie „Dievo tarną“, apie išrinktąjį, kuriuo Dievas gėrisi. Tai ką įkvėptas pranašas kalba apie Tarną, galime pritaikyti mūsų mylimam Jonui Pauliui II. Viešpats jį pašaukė savo tarnybon; patikėjo jam labai atsakingas užduotis, bet kartu ir apdovanojo ypatingomis malonėmis ir nuolatos lydėjo jį Dievo pagalba. Per savo ilgą pontifikatą Jonas Paulius II buvo drąsus skelbėjas, nesvyruojantis ir nebijantis nei pasipriešinimo, nei atmetimo. Jis žinojo, kad pats Viešpats jį vedasi už parankės. Dėl to ir jo tarnystė buvo tokia vaisinga. Už tai, dar kartą, dėkojame Dievui.

Ką tik girdėta Evangelija, - tęsė popiežius homiliją, - mus nusivedė į Betaniją, kur Jėzus buvo pakviestas į jo bičiulių Lozoriaus, Marijos ir Mortos namus. Šiame Evangelijos pasakojime dėmesį patraukia Marijos poelgis. Jinai, „paėmusi svarą brangių tepalų iš gryno nardo, patepė Jėzui kojas ir nušluostė jas savo plaukais“ (Jn 12,3). Meilė neskaičiuoja, nematuoja, nepaiso išlaidų, nekelia barjerų, bet sugeba su džiaugsmu dovanoti, kitam linki tik gero, nugali šiurkštumą, nuoskaudas ir širdies kietumą. Šitokios meilės kupinas buvo Garbingojo Dievo Tarno Jono Pauliaus II gyvenimas. Jis sugebėjo mylėti be išskaičiavimų, dosniai aukojosi iki galo. Sugebėdamas pats priartėti prie Meilės Dievo, šiuolaikiniame pasaulyje jis skleidė Dievo meilės kvapą. (jm)