Pasaulinių jaunimo dienų pradžia ir jų iniciatorius popiežius Jonas Paulius II

Pasaulinė jaunimo diena (PJD) šiemet jubiliejinė – 25-oji – skatina prisiminti dienos šventimo ištakas ir istoriją, o taip pat jos pagrindinį sumanytoją Garbingąjį Dievo Tarną popiežių Joną Paulių II. Prieš 27 metus Bažnyčia minėjo Nepaprastą Atpirkimo jubiliejų (1983-1984) ir jo metu Romoje šventė Tarptautinį jaunimo jubiliejų (1984 balandžio 11-15). Popiežius pirmą kartą pakvietė viso pasaulio krikščionišką jaunimą dalyvauti šiame renginyje kai lankėsi Milane (1983 gegužės 22 d.). Kas gali labiau už jus, už jaunimą, suprasti ir krikščioniškos vilties plotį ir gilumą? Kas labiau už jus gali pajusti poreikį Kažko kas išlaisvintų žmogų iš jame slypinčių daugialypių blogio šaknų, dramatiškai paženklinančių didžią dalį jo buvimo ir veikimo, atgręžti žvilgsnius į Kristų, kuris išvadavo iš nuodėmės ir blogio? – klausė anuomet popiežius. Pokalbį su jaunimu Jonas Paulius II pratęsė Tarptautiniame jaunimo jubiliejuje, pavadinęs šv. Petro aikštėje surengtą susitikimą „nuostabiu spektakliu“: „Ir kas sakė, kad mūsų laikų jaunimas prarado vertybių supratimą? Ar gali būti tiesa, kad juo negalima pasitikėti? Jau vien ši nepaprasta ir guodžianti atviro tikėjimo išpažinimo patirtis pati savaime yra atsakymas į šiuos klausimus, išsklaidantis iškilusias abejones“, - kalbėjo Jonas Paulius II.

Baigiantis 1984 metams, lapkričio 25 d., Jonas Paulius II pakartojo kvietimą jaunimui, tačiau tą sykį nurodydamas, kad susitikimas įvyks Romoje 1985 metų Verbų sekmadienį, „kartu švęsti, skelbti ir liudyti, jog Kristus yra mūsų taika“. Kvietime popiežius paprašė visų kraštų episkopatus, bažnytinius judėjimus ir tarptautines katalikiškas organizacijas paremti šią jo iniciatyvą.

1985 metai buvo Jungtinių tautų paskelbti Tarptautiniais jaunimo metais. Ta proga Jonas Paulius II Verbų sekmadienį paskelbė ilgoką, tačiau aktualumo nepraradusį laišką viso pasaulio jaunimui („Dilecti amici“, 1985m. kovo 31 d.), o jį palydinčiame Bažnyčios ganytojams pasiųstame laiške paskatino visus episkopatus imtis konkrečių veiksmų jaunimo sielovados srityje visose vyskupijose – „nacionaliniu, dieceziniu, parapijiniu ir jaunimą suburiančių pavienių bažnytinių organizacijų bei apaštalinių sąjūdžių mastu“. Be to, Popiežius pranešė, kad jo tais pačiais metais skelbsimas laiškas Bažnyčios kunigams irgi bus skirtas jaunimo temai.

Kaip žinia, Lietuvos Bažnyčia tuomet buvo Europą padalijusios „geležinės uždangos“ atskirta nuo katalikų Bažnyčios centro ir niekas iš Lietuvos negalėjo oficialiai atvykti į popiežiaus susitikimą su jaunimu. Todėl Italijos lietuviai dėjo daug pastangų, kad dalyviai sužinotų apie tikrąją padėtį sovietų okupuotoje Lietuvoje ir Lietuvos Bažnyčioje. Dalyviams buvo dalijamos specialios brošiūros įvairiomis kalbomis apie žmogaus teisių ir religijos laisvės pažeidimus, mieste buvo iškabinti plakatai, vaizduojantys prie Kryžiaus prikaltą Lietuvą. Romos lietuvių jaunimas į susitikimus su popiežiumi šv. Jono aikštėje šeštadienį ir šv. Petro aikštėje Verbų sekmadienį atsinešė keliolikos metrų ilgio transparantą su užrašu „Okupuotos Lietuvos jaunimas sveikina popiežių“. Popiežius didžiulio transparanto negalėjo nepamatyti ir, sveikindamas įvairias jaunimo delegacijas jų kalbomis, trumpai lietuviškai pasveikino ir lietuvių jaunimą: „Nuoširdžiai sveikinu Lietuvos jaunimą!“ – pasakė tą sykį Jonas Paulius II.

Lietuviams ypatingą dėmesį per visą ilgąjį savo pontifikatą liudijęs popiežius Jonas Paulius II ne kartą įsakmiai minėjo Lietuvos jaunimą, kvietė sekti šv. Kazimiero ir pal. Jurgio Matulaičio pavyzdžiu. O apsilankęs Lietuvoje 1993 metais savo apaštališkojo vizito į Baltijos proga panorėjo atskirto susitikimo su Lietuvos jaunimu, įvykusio Dariaus ir Girėno stadione rugsėjo 6 dieną. Ir pirmieji jo žodžiai buvo „kaip troškau šio susitikimo!“.

„Štai pagaliau esu su jumis, Evangelijos keliaunininkas. Kaip Petras, ateinu skelbti Kristaus, jūsų padrąsinti, kad sektumėte pėdomis To, kuris duoda vienintelę tikrąją viltį. Ateinu kartu su jumis tarti šių žodžių: „Tiktai Tu, Viešpatie, turi amžinojo gyvenimo žodžius“ (Jn 6, 69).

„Kristus nori, kad jūs būtumėte laimingi! Todėl ir Popiežius trokšta, kad būtumėte laimingi. Jis ateina Kristaus vardu parodyti tikrojo džiaugsmo kelią.”

1985 metų gruodį, susitikime su kardinolais ir Romos kurijos vadovais, popiežius jiems pranešė, jog nusprendė įsteigti kasmet minimas Pasaulines jaunimo dienas. „Viešpats nepaprastu būdu palaimino Verbų sekmadienio išvakarėse įvykusį jaunimo susitikimą (1985 m. kovo 30 d.) taip, kad ateinantiems metams buvo įsteigta Pasaulinė jaunimo diena, kuri bus švenčiama Verbų sekmadieniais, bendradarbiaujant Popiežiškajai pasauliečių tarybai“, - pažymėjo Jonas Paulius II.

Tokiu būtu Bažnyčia pradėjo švęsti Pasaulines jaunimo dienas. Pirmoji įvyko 1986 metų kovo 23 dieną Romoje. Pirmosios Pasaulinės jaunimo dienos tema buvo apaštalo šv. Petro pirmojo laiško žodžiai „Visuomet pasiruošę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį“ (1 Pt 3, 15). (sk)