Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko pranešimas spaudai
Pastarųjų dienų žiniasklaidos pranešimai, sukėlę nemažą visuomenės reakciją dėl paviešintų
moralinių dvasininkų nusižengimo, atnaujino didelį skausmą man kaip ganytojui bei
įnešė sumaišties į visą mūsų vyskupijos bažnytinę bendruomenę.
Pastaruoju metu
Lietuvos visuomenė skaudžiai išgyvena atveriamas gilias žaizdas – žinias ir įtarimus
apie lytinį vaikų ir jaunuolių išnaudojimą. Šie reiškiniai ne tik suglumina kiekvieną
iš mūsų, bet kartu ir priverčia susimąstyti, kas turi įtakos kai kurių asmenų elgesiui,
kas lemia bendram gėriui didžiulę žalą sukeliančius padarinius.
Apgailėtina,
kai tokie moralinės netvarkos reiškiniai aptemdo visuomenės narių gyvenimą ir sukelia
didelį skausmą labiausiai pažeidžiamiems jos nariams, bet dar liūdniau, kai šis blogis
kyla iš Dievui pašvęstų asmenų.
Aš, Bažnyčios šeimynai paskirtasis ganytojas,
esu įpareigotas ne tik skelbti Dievo Žodį ir vadovauti man patikėtai Dievo kaimenei,
bet kartu rūpestingai saugoti bendrąjį gėrį ir globoti bei ginti skriaudžiamuosius,
silpnuosius, ligonius ir įvairiai išbandomus bendruomenės narius.
Reaguodamas
į gautus skundus dėl netinkamo mūsų vyskupijos kunigo Juozapo Antanavičiaus moralinio
elgesio, pažeidžiančio šeštąjį Dievo įsakymą, su ganytojišku rūpestingumu ėmiausi
įvertinti dvasininko situaciją, nes mano pareiga užtikrinti teisingumą, kad kiekvieno
tikinčiojo geras vardas būtų apsaugotas nuo neteisingų kaltinimų ir šmeižto.
Asmeninis
nukentėjusiojo skundas mane pasiekė praėjus 12 metų nuo minimų įvykių. Gauto skundo
pagrindu buvo pradėtas aplinkybių nagrinėjimo procesas. Medžiagos rinkimas, situacijos
tyrimas, liudininkų apklausa užtruko kelerius metus. Parengti dokumentai ir tyrimo
medžiaga buvo per-duota į Romą Tikėjimo Mokymo Kongregacijai. Tyrimo visuma aiškiai
rodo, kad šis atvejis negali būti laikomas pedofilija, tačiau yra akivaizdus moralinės
tvarkos pažeidimas.
Remdamasis tyrimo metu surinkta medžiaga bei gautais Tikėjimo
Mokymo Kongregacijos nu-rodymais ir vadovaudamasis Bažnytinės Teisės Kodekso nuostatomis,
kurios įpareigoja ginti ir saugoti bendrąjį gėrį, priėmiau sprendimą, kuriuo kun.
Juozapui Antanavičiui yra apribojami vieši kunigiški pastoraciniai veiksmai ir rekomenduojamas
atgailos gyvenimas.
Išreikšdamas apgailestavimą dėl šio įvykio ir atsiprašydamas
Aukščiausiojo ir žmonių už visus atvejus, kai dvasininkų nuodėmės įskaudino ir papiktino,
raginu mūsų vyskupijos kunigus, pašvęstojo gyvenimo asmenis ir tikinčiuosius, įžengiant
į Didžiąją savaitę, ypatingai melstis, atgailauti, pasninkauti, skaityti Šventąjį
Raštą, švęsti Susitaikinimo sakramentą, kad Dievo malonė išgydytų padarytas žaizdas,
o apsivalę ir sustiprėję, kartu įžengtume į Velykų Įvykiu perkeistą ir atnaujintą
gyvenimą.