Benedikto XVI ganytojiškas laiškas Airijos katalikams dėl seksualinio išnaudojimo

Šeštadienį buvo paskelbtas lauktasis popiežiaus Benedikto XVI ganytojiškas laiškas Airijos katalikams, kuriame kalbama apie seksualinių išnaudojimų problemą, sukrėtusią Bažnyčią ne tik Airijoje, bet ir kitur.

„Brangūs Bažnyčios Airijoje broliai ir seserys, su dideliu susirūpinimu jums rašau kaip visuotinės Bažnyčios ganytojas. Kaip ir jūs, buvau giliai sukrėstas žinių apie vaikų ir pažeidžiamų jaunuolių išnaudojimą, kuriuo nusikalto Bažnyčios Airijoje nariai, tarp jų kunigai ir vienuoliai. Negaliu nesidalinti nusivylimu ir išdavystės jausmu, kuriuos daugelis iš jūsų patyrė sužinoję apie šiuos nuodėmingus ir nusikaltėliškus veiksmus ir apie tai, kaip juos vertino Bažnyčios Airijoje atsakingieji“, - pirmosiose daugiau nei aštuonių puslapių laiško eilutėse rašo popiežius.

„Turėdamas galvoje kalčių sunkumą ir dažnai nepakankamą jūsų šalies Bažnyčios vadovų atsaką į jas, nusprendžiau parašyti šį sielovadinį laišką, trokšdamas išreikšti savo artumą su jums ir pasiūlyti išgijimo, atsinaujinimo ir pasitaisymo kelią“, priduria Šventasis Tėvas, taip pat primindamas, kad neseniai buvo pakvietęs į Romą Airijos vyskupus, kad šie pateiktų klaidų analizę ir veiksmų klaidoms ištaisyti programą.

Vaikų seksualinis išnaudojimas nėra išskirtinė nei Airijos, nei Bažnyčios problema. Dabar konstatuojamą Airijos katalikų bendruomenės viduje buvusių piktnaudžiavimų problemą reikia spręsti drąsiai ir ryžtingas. Jau žengti keli pozityvūs žingsniai, tačiau dar daug jų reikės ir negalima tikėtis, kad viskas bus išspręsta per trumpą laiką. Todėl reikia ištvermės ir maldos pasitikint Dievo malonės gydančia jėga.

Pirmiausia Bažnyčia Airijoje turi Viešpačiui ir žmonėms išpažinti vaikų ir jaunuolių atžvilgiu padarytas nuodėmes. Šis sąmoningumas, lydymas nuoširdaus skausmo dėl aukoms ir jų šeimoms padarytos žalos, turi virsti rimtomis pastangomis užtikrinti vaikų apsaugą nuo panašių nusikaltimų ateityje.

Popiežius trumpai priminė šlovingą Bažnyčios Airijoje istoriją, pradedant nuo ankstyvųjų viduramžių vienuolių misijų tarp keltų genčių, nuo mokyklų, bibliotekų ir ligoninių steigimo iki didžių šventumo, išminties ir artimo meilės liudijimų, tiek senais, tiek dabartiniais laikais.

Tačiau pastarųjų dešimtmečių pokyčiai, sekuliarizacija, religingumo silpnėjimas susilpnino tikinčiųjų, taip pat kunigų ir vienuolių mąstymą ir sprendimą pagal Evangeliją ir katalikiškas vertybes. Tarp kitų dalykų buvo įsivyravusi tendencija, nulemta galbūt gerų, bet klaidingai suprantamų intencijų, nebausti už nusižengimus kanonų teisei. Šiame kontekste turime suprasti ir seksualinio vaikų išnaudojimo problemą.

Dabartinę krizę nulėmė daug dalykų: nepakankamai griežtos procedūros atrenkant kandidatus į kunigystę ir vienuolinį gyvenimą; nepakankama žmogiška, moralinė ir intelektinė formacija seminarijose ir vienuolynuose; netinkamai suprantama pareiga saugoti Bažnyčios gerą vardą, kuris nulėmė galiojančių kanoninių bausmių netaikymą ir žmogaus orumo negynimą. Visa tai reikia keisti. Šie dalykų pasekmės buvo tragiškos kunigų nusikaltimų aukoms ir jų šeimoms. Jos užtemdė Evangelijos šviesą labiau nei amžiai persekiojimų.

Benediktas XVI rašo: „Šiuo laišku noriu visus jus, Dievo tautą Airijoje, paraginti mąstyti apie Kristaus Kūne padarytas žaizdas, apie priemones, galbūt skausmingas, kurių reikia jų sutvarstymui ir gydymui, apie vienybės, meilės ir tarpusavio pagalbos būtinumą ilgame atsigavimo ir bažnytinio atsinaujinimo procese. Kreipiuosi dabar žodžiais, kurie eina man iš širdies ir trokštu kalbėti kiekvienam iš jūsų individualiai, kaip Viešpaties broliams ir seserims“.

Piktnaudžiavimo aukoms ir jų šeimoms:

„Jūs baisiai kentėjote ir dėl to man labai gaila. Žinau, kad niekas negali ištrinti blogio, kurį patyrėte. Buvo išduotas jūsų pasitikėjimas: buvo išniekintas jūsų orumas. Daugeliui iš jūsų teko patirti, kad kai buvote pakankamai drąsus kalbėti apie tai, kas vyko, niekas jūsų nesiklausė. (...) Suprantama, kad jums sunku atleisti ir susitaikyti su Bažnyčia. Jos vardu atvirai sakau, jog visi jaučiame gėdą ir skausmą. Tuo pat metu prašau neprarasti vilties. Bendrystėje su Bažnyčia sutinkame Jėzų Kristų, kuris irgi tapo neteisingumo ir nuodėmės auka“. Ir nors dėl skaudžių patirčių kai kuriems sunku net įžengti į bažnyčią, „Kristaus žaizdos, perkeistos išganingų kentėjimu, yra malonės instrumentai, nugalintys blogio jėgą. Jų dėka ir mes galime atgimti gyvenimui ir vilčiai“.

„Nuolankiai prašau pamąstyti apie tai, ką pasakiau. Meldžiu, kad artindamiesi prie Kristaus ir dalyvaudami Jo Bažnyčios gyvenime – Bažnyčios, kuri ištyrinta atgailos ir atnaujinta sielovadine meile – galėtumėte atrasti Kristaus begalinę meilę kiekvienam iš jūsų. Tikiu, kad sugebėsite atrasti susitaikymą, gilų vidinį išgijimą ir ramybę“.

Kunigams ir vienuoliams, kurie išnaudojo vaikus, popiežius rašo:

„Išdavėte nekaltų jaunuolių ir jų tėvų pasitikėjimą. Turite atsakyti už tai prieš visagalį Dievą; taip pat ir prieš teismą. Praradote Airijos žmonių pagarbą, ant brolių išpildami gėdą ir negarbę“. Anot Benedikto XVI, buvo taip pat išniekintas kunigystės šventimų sakramentas, per kurį Kristus yra kunigo asmenyje. Padaryta milžiniška žala tiek aukoms, tiek Bažnyčiai ir kunigystės bei vienuolystės gyvenimo suvokimui.

„Kviečiu jus ištirti savo sąžinę ir prisiimti atsakomybę už nuodėmes, kurias padarėte ir nuolankiai atgailauti. Nuoširdus pasigailėjimas atveria duris Dievo atleidimui. (...) Atvirai pripažinkite savo kaltę, pasiduokite teisingumo reikalavimams, bet nepraraskite tikėjimo Dievo gailestingumu“, rašo popiežius.

Kreipdamasis į tėvus, Šventasis Tėvas užtikrina, kad Bažnyčia stengiasi ir toliau stengsis saugoti vaikus parapijose ir švietimo institucijose.

Airijos vaikams ir jaunuoliams popiežius siūlo padrąsinantį žodį. Pasak jo, „visi esame papiktinti kai kurių Bažnyčios narių nuodėmių ir nuopuolio, ypač tų, kurie buvo išrinkti vadovauti ir vesti jaunuolius. Tačiau tik Bažnyčioje rasite Jėzų Kristų, kuris yra toks pat vakar, šiandien ir per amžius (...). Tikiuosi, kartu su visais broliais katalikais Airijoje, kad būsite ištikimi Dievo mokiniai ir tokiu reikalingu savo entuziazmu bei idealizmu prisidėsite prie mūsų mylimos Bažnyčios atstatymo ir atnaujinimo“.

Visiems Airijos kunigams ir vienuoliams Benediktas XVI skiria tokius žodžius: „Visi kenčiame dėl nuodėmių mūsų brolių, kurie išdavė šventą misiją ar nesiėmė teisingai ir atsakingai tirti kaltinimų piktnaudžiavimu (...). Daugelis iš jūsų jaučiasi asmeniškai praradę drąsą ar palikti vieni. Taip pat žinau, kad kai kurių akyse esate gretinami su nusidėjėliais ir vertinami, tarsi ir jūs būtumėte atsakingi už kitų blogą elgesį. Šiuo kančios laiku (..) jus kviečiu patvirtinti savo tikėjimą į Kristų, meilę Bažnyčiai ir pasitikėjimą atpirkimo, atleidimo ir vidinio atnaujinimo evangeliniu pažadu“.

„Savo broliams vyskupams“ popiežius rašo, jog negali būti paneigta, kad kai kurie iš jų ar jų pirmtakai nesugebėjo taikyti kanonų teisės normų, galiojančių jau ilgą laiką. Pasak Šventojo Tėvo, rimtos klaidos buvo padarytos vertinant piktnaudžiavimus, nors ir suprantant, kad nelengva aprėpti visą problemos apimtį ir sudėtingumą, gauti patikimą informaciją, rinktis tarp skirtingų vertinimų. Sprendimo klaidos ir gero vadovavimo trūkumas pažeidė pasitikėjimą Airijos ganytojais ir pakenkė jų darbo veiksmingumui. Ta pati pastaba galioja ir vienuolijų vyresniesiems.

Reikia pilnai taikyti kanonų teisės normas ir bendradarbiauti su kompetentingomis valstybės institucijomis. Turi būti atnaujintos ir įvestos naujos vaikų ir jaunuolių apsaugos normos. Tiktai ryžtingas, garbingas ir skaidrus veikimas galės atstatyti airių pasitikėjimą ir geranoriškumą Bažnyčios atžvilgiu.

Galiausiai popiežius kreipėsi į visus airius tikinčiuosius, kviesdamas juos sekti Evangelijos mokymu ir eiti asmeniškos draugystės su Jėzumi Kristumi keliu. To reikia Bažnyčios Airijoje atnaujinimui.

Laiško pabaigoje Benediktas XVI pakvietė visą katalikų bendruomenę Airijoje ištisus metus, iki 2011 metų Velykų, melstis, aukoti savo atgailą, pasninkus, Šventojo Rašto skaitymą, kad Bažnyčiai Airijoje būtų suteiktas Dievo gailestingumas, šventumo dovana ir Šventosios Dvasios jėga. Popiežius ragina naudotis išpažinties sakramento perkeičiančia jėga ir rengti Eucharistijos adoracijas parapijose, seminarijose, vienuolynuose.

Kai kuriose Bažnyčios Airijoje vyskupijose, kongregacijose ir seminarijose bus atliekama Apaštališkoji vizitacija, kuri padės atsinaujinti. Šventasis Tėvas pasiūlė surengti vyskupų, kunigų ir vienuolių nacionalinę Misiją.

Kartu su laišku paskelbta speciali Benedikto XVI malda už Bažnyčią Airijoje. Popiežius pridūrė, kad ją siunčia kaip tėvas ir kaip krikščionis, kuris buvo papiktintas ir sužeistas to, kas įvyko Bažnyčioje. Popiežius tikisi, kad naudojant šią maldą šeimose, parapijose ir bendruomenėse airių tikintieji sulauks Švenčiausiosios Mergelės Marijos užtarimo ir eis vienybės su jos Sūnumi keliu. (rk)