Kelios reakcijos po popiežiaus laiško Airijos katalikams

Kovo 20 dieną paskelbtas popiežiaus Benedikto XVI ganytojiškas laiškas Airijos katalikams dėl seksualinių išnaudojimų susilaukė įvairių reakcijų. Laiške popiežius labai griežtais žodžiais įvertino seksualinių išnaudojimų autorius, ypač kunigus, bei kritiškai pripažino, jog seksualinių išnaudojimų atvejai buvo sprendžiami netinkamai. Šventasis Tėvas taip pat labai aiškiai pasakė, kad teisingumas turi būti atstatytas tiek prieš Dievą, tiek žmonių teisme.

Pirmiausia laišką komentavo įvairių šalių Bažnyčios vadovai, pradedant nuo Armago arkivyskupo kardinolo Sean Brady, Bažnyčios Airijoje primo, kuris sakė, kad katalikų Bažnyčiai Airijoje duota nuoroda, kaip elgtis toliau: kaip ištaisyti klaidas, kaip atstatyti teisingumą ir kaip siekti dvasinio atsinaujinimo. Tai nebus trumpas procesas, bet jis jau ryžtingai pradėtas.

Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Robert Zollitsch pabrėžė, kad laiškas Airijos tikintiesiems analogijos būdu yra pritaikomas ir Bažnyčiai Vokietijoje. Jis sakė, kad ir Vokietijos vyskupai turi pripažinti savo padarytas klaidas bei jas taisyti. Vienos arkivyskupas kardinolas Christoph Schonborn teigė, jog popiežiaus laiškas yra „aiškus ir tiesus, nieko neslepia“.

Airijoje veikiančių kelių seksualinio išnaudojimo aukų asociacijų reakcijos yra nevienodos. „One in Four“ asociacijos lyderių ir narių pasisakymai yra itin neigiami. Pasak jų, popiežiaus laiškas visai neatitinka jų lūkesčių. O šie buvo, kaip ne kartą pareikšta, kad kalta už seksualinius išnaudojimus būtų pripažinta visa katalikų Bažnyčios struktūra, pradedant nuo parapijų ir baigiant Vatikano institucijomis.

Gerokai nuosaikesni kitų dviejų asociacijų „Dublin Rape Crisis Centre“ ir „Irish Survivors of Child Abuse“ komentarai, kuriuose pažymima, kad tai, kas parašyta popiežiaus laiške, gali tapti gera ir optimistine pradžia. Šių dviejų asociacijų komentaruose taip pat vengiama katalikų Bažnyčios pasmerkimo bloku. „Dublin Rape Crisis Centre“ direktorė žinių agentūrai „ANSA“ sakė, jog, iš vienos pusės, seksualinio išnaudojimo atvejai ir jų nesprendimas buvo vienodo dydžio blogis, iš kitos pusės, gaila, kad mestas šešėlis daugybei gerų kunigų, kurie dirba mokyklose, su benamiais, su vargšais, su nuo narkotikų ir alkoholio priklausančiais asmenimis, daug prisidėdami prie visuomenės socialinio audinio mezgimo. O dabar pasitikėjimas jais pakibęs ant plauko.

Kai kurie komentarai, deja, rodo, kad jų autoriai nelabai įsiskaitė į popiežiaus Benedikto XVI laišką, tiesiog pasinaudojant proga pasakyti tai, ką galvojo ir be šio laiško. Pavyzdžiui, kai kurie pareiškė, jog laiške tik žodžiai ir jokios „konkrečios“ veiksmų programos, nepaisant to, kad laiške tikrai yra labai konkrečių kvietimų ir pasiūlymų, kaip atkurti teisingumą ir atnaujinti Bažnyčią Airijoje, blaiviai konstatuojant, kad tam reikės laiko. Kiti, rodos, tikėjosi, kad popiežiaus laiškas bus panašus į teismo nuosprendį ar sankcijų rinkinį ir nusivylė pamatę ganytojišką kreipimąsi į išnaudojimų aukas, jų šeimas, tėvus, kunigus, vyskupus ir visus Airijos tikinčiuosius, rūpestį atnaujinti dvasinį airių katalikų gyvenimą. Netrūko ir išankstinio nusistatymo pavyzdžių. Į vieną tokį, į „London Times“ dienraščio straipsnį atkreipė dėmesį kito britų dienraščio „The Telegraph“ religinių naujienų apžvalgininkas Damian Thompson. „Times“ skaitytojai galėjo perskaityti, kad ganytojišką popiežiaus laišką daug kas įvertino kaip „nesėkmę“. Tačiau, kaip stebėjosi „The Telegraph“ žurnalistas, kodėl toks teiginys buvo paskelbtas dar prieš laiško publikavimą ir, logiškai vertinant, prieš reakcijų po jo perskaitymo pasirodymą. (rk)