Jėzus nori pasmerkti nuodėmę, bet išgelbėti nusidėjėlį
Šventasis Tėvas sekmadienio vidudienyje vadovavo Angelo maldos susitikimui šv. Petro
aikštėje, pasakė kalbą, visus pasveikino ir palaimino. Benediktas XVI savo kalboje
apžvelgė tos dienos Mišių evangelijos skaitinį. Penktojo Gavėnios sekmadienio Evangelija
pasakojo apie nusidėjusią moterį, kurią Jėzus išgelbėjo iš nuteisimo mirtimi ir apie
jos klastingus skundikus, kurių tikrasis tikslas buvo ne tiek moterį nuteisti, kiek
patį Jėzų apkaltinti prieštaravimu įstatymams.
Tačiau Jėzus yra kupinas malonės
ir tiesos. Jis žino, kas slypi kiekvieno žmogaus širdyje. Jis nori pasmerkti nuodėmę,
bet išgelbėti nusidėjėlį.
Evangelistas Jonas atkreipia dėmesį į vieną smulkmeną.
Kol kaltintojai įkyriai jį kursto, Jėzus pasilenkęs ramiai sau rašo pirštu smėlyje.
Šv. Augustinas sako, kad šis gestas parodo Jėzų kaip dieviškąjį įstatymų leidėją;
žinome, kad Dievas savo Įstatymą parašė pirštu ant akmens plokščių. Tad Jėzus yra
įstatymų leidėjas. Jis yra Teisingumas. O jo nuosprendis yra štai toks: „Kas iš jūsų
be nuodėmės, tegul pirmas sviedžia į ją akmenį“.
Jėzus yra suasmenintas Teisingumas:
jo žodžiai, kupini nuginkluojančios tiesos jėgos, nugriauna veidmainystės mūrą ir
atveria sąžines kur kas didesniam teisingumui - meilės, kuri yra įstatymo pilnatvė.
Dievas mums trokšta tik gėrio ir gyvenimo. Jis pasirūpina mūsų sielos gerove
per savo tarnus, mus išgelbėdamas iš blogio Susitaikymo sakramentu, nes nori, kad
niekas nežūtų, o visi turėtų galimybę atsiversti, - sakė Šventasis Tėvas, ta pačia
proga priminęs kunigams Arso klebono, kaip nuodėmklausio, pavyzdį.
Minint Kunigų
metus labai noriu paraginti visus kunigus sekti šv. kun. Jono Marijos Vianėjaus pavyzdžiu
taip, kad tikintieji galėtų suprasti šio Sakramento reikšmę, išvysti jo grožį ir kad
būtų atgaivinti gailestingojo Dievo meilės; tai Dievas, kuris net ryžtąsi sąmoningai
užmiršti pačią nuodėmę, kad tik mums būtų atleista.
Brangūs bičiuliai, - kalbėjo
popiežius „Viešpaties Angelo“ maldos susitikime sekmadienį, - iš Jėzaus mokykimės
kaip neteisti ir nesmerkti artimo. Mokykimės ir to, kaip nenuolaidžiauti nusidėjimams,
pradedant nuo savų, bet būti pakančiais kitų atžvilgiu. (sk)