Burkina Faso ir Nigerio Respublikos vyskupai su Ad limina vizitu lankosi Romoje

Nuo šio pirmadienio iki kovo 22 dienos Romoje su Ad limina vizitu lankosi Burkina Faso ir Nigerio Respublikos vyskupų konferencijos ganytojai. Burkina Fase gyvena beveik 14 milijonų gyventųjų, kurių dauguma išpažįsta islamą, o katalikybę išpažįsta beveik penktadalis gyventojų. Tuo tarpu Nigerio Respublikoje iš 13 milijonų gyventųjų vos 20 tūkstančių yra katalikai, 90 % visų gyventojų yra musulmonai.

Į Burkina Faso teritoriją pirmieji misionieriai atvyko tik 19 amžiaus pradžioje. 1901 metais Baltųjų tėvų kongregacijai priklausantys misionieriai įsikūrė Uagadugu mieste, dabartinėje Burkina Faso sostinėje. Praėjus dviems dešimtmečiams jau buvo įkurta Uagadugu Apaštalinis vikariatas. Dar po dešimtmečio įkurta kunigų seminarija. O 1955 metais buvo suformuota ir įkurta vietinė bažnytinė hierarchija. 1980 ir 1990 metais Burkina Fase katalikų bendruomenę aplankė popiežius Jonas Paulius II.

Tuo tarpu į Nigerio Respublikos teritoriją pirmieji misionieriai atvyko daug vėliau. Tik 1936 metais atvyko Afrikos misionierių kongregacijos vienuoliai ir pradėjo evangelizuoti vietos gyventojus. 1942 metais buvo įkurta Niamėjaus Apaštalinė prefektūra, kuri 2001 metais tapo vyskupija, o 2007 metais – arkivyskupija.

Tiek Burkina Fasas, tiek Nigerio Respublika buvo Prancūzijos kolonijos ir tik 1960 metais tapo nepriklausomomis valstybėmis. Tačiau tapusios nepriklausomomis valstybėmis buvo valdomos karinių diktatūrų, kurios keitė viena kitą. Tik praėjusio amžiaus paskutinįjį dešimtmetį buvo pradėtas demokratizavimo procesas.

Abi valstybės yra vienos iš neturtingiausių Afrikos žemyno valstybių. Burkina Faso ekonomika remiasi nuolatinių sausrų niokojama žemdirbyste ir gyvulininkyste, kai kurių tauriųjų metalų gavybą. Tuo tarpų Nigerio Respublika nors ir turi urano bei kitų mineralinių iškasenų, į kurių gavybą užsienio kompanijos gausiai investuoja, tačiau dauguma šalies žmonių gyvena absoliučiame skurde.

Šiandien Burkina Fase katalikų Bažnyčia yra padalinta į tris arkivyskupijas bei devynias vyskupijas. Tuo tarpų Bažnyčia Nigeryje turi tik vieną arkivyskupiją ir vieną vyskupiją.

Burkina Faso ir Nigerio Respublikos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Seraphin Francois Rouamba Vatikano radijui pasakojo apie dabartinę Bažnyčios situaciją. Arkivyskupas Rouamba teigė, kad jau per pastarąjį dešimtmetį kiekvienais metais vien jo vyskupijoje yra pakrikštijami penki tūkstančiai vaikų ir beveik tiek pat suaugusiųjų. Tačiau pažymėjo, kad lieka didelė katalikų tikėjimo įtvirtinimo vietinėje kultūroje problema. Taigi, visų pirma, reikia evangelizuoti kultūra. Kita svarbi problema – tai pašaukimų trūkumas. Todėl būtina peržiūrėti katechetų vaidmenį ir jų statusą, nes kai kuriose vietovėse jie yra vienintelė Bažnyčios išraiška. Burkina Faso sostinėje po pirmųjų keturių veiklos metų teologinė mokykla paruošė pirmuosius pasauliečius pastoracinei veiklai. Arkivyskupas taip pat paliudijo, kad šiuo metu šalyje tarp katalikų ir musulmonų yra geri santykiai. Pavyzdžiui, dažnai net musulmonai verslininkai paremia parapijinių bažnyčių statymą. Galiausiai Burkina Faso ir Nigerio Respublikos vyskupų konferencijos pirmininkas džiaugėsi, kad popiežius Benediktas XVI 2007 metais paskyrė atskirą nuncijų ir nebepriklauso nuo Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje reziduojančio nuncijaus. (kl)