Stambule posėdžiavo Europos bažnyčių konferencijos ir Katalikų vyskupų konferencijų
tarybos dvišalis komitetas. Tai buvo komiteto metinis susitikimas, rengiamas vis kitoje
Europos vietoje, šiemet surengtas Stambule, Konstantinopolio Ekumeninio patriarcho
Baltramiejaus I kvietimu. Posėdyje, kuris tęsėsi nuo pirmadienio iki ketvirtadienio,
buvo aptarti kultūriniai, socialiniai, ir ekonominiai migracijos aspektai. Tema parinkta
neatsitiktinai, o kaip sudėtinė dalis Europos katalikų vyskupų 2010 metais vykdomo
projekto apie Bažnyčios Europoje laikyseną ir veiksmus migracijos fenomeno atžvilgiu.
Be to, Malagoje, Ispanijoje, po kelių savaičių įvyks žemyno katalikų vyskupų organizuojamas
VIII Migracijos kongresas (balandžio 27-gegužės 1 dienomis).
Vyskupų debatus
papildė svečių - Turkijos ir Graikijos vyriausybių bei Europos Bažnyčių migrantų komisijos
sekretoriato ir Tarptautinės katalikų komisijos migrantų klausimais pareigūnų pasisakymai.
Žmonių
migracija Europoje nėra naujovė. Tai mūsų laikų reiškinys, nors žmonijos istorijoje
jis ne naujas. Didesnis ar mažesnis žmonių migravimas paženklino kiekvieną istorinę
epochą. Tačiau kinta keliaujančiųjų apimtys, šalys iš kurių ir į kurias migrantai
keliauja. Kas šeštas pasaulio gyventojas šiuo metu yra migrantas. Todėl visiškai aišku,
kad ir Europoje, greta turto, kapitalo ir paslaugų migravimo, yra taip pat žmonių
migracija, tačiau neatrodo, kad mūsų šalys būtų tam pasirengusios, - pažymėjo posėdžio
dalyviai baigiamajame dokumente.
Europos Bažnyčių ir katalikų episkopato atstovai
skyrė ypatingą dėmesį sunkumams, su kuriais susiduria migrantų šeimos. Sunkumai sujungti
migracijos išskirtas šeimas dažnai baigiasi jų branduolio išardymu. Tokios situacijos
pirmosios aukos būna vaikai, patenkantys į socialinį kontekstą, kuriame nėra bendros
emocinės ir auklėjamosios tėvo ir motinos aplinkos. Vaikai neretai atiduodami senelių,
o kartais ir kitų kad ir tolimų giminaičių, ar net kaimynų globai. Tokios situacijos
neretai sukelia rimtas depresijos formas, kartkartėmis privedančiomis prie savižudybės.
Europa galbūt dar pakankamai aiškiai nesuprato šio reiškinio griaunamosios jėgos,
kurio poveikis bus matomas ateityje. Tačiau visiems turi būti aišku, kad mūsų visuomenės
negali gyvuoti be šeimų ir kad šeimų vienybė nėra tik pavienių asmenų, bet visos visuomenės
gerovės reikalas, - pažymėjo Europos bažnyčių konferencijos ir Katalikų vyskupų konferencijų
tarybos dvišalis komitetas.
Vyskupai su krikščionių bendruomenių vadovais nemažai
dėmesio skyrė įvairiems valstybės ir Bažnyčios požiūriams į žmonių migraciją, paryškino,
jog krikščionys pagal pašaukimą yra migrantai, nes jie suvokia save kaip keliaujančius
per istoriją žmones. Visa krikščionių laikysena yra grindžiama teisingumo ir artimo
meilės principais. Todėl svarbu, kad būtų pripažintas visų žmonių, įskaitant nelegalius
imigrantus ir prašančiuosius prieglobsčio, orumas.
Dvišalis Europos bažnyčių
konferencijos ir Katalikų vyskupų konferencijų tarybos komitetas aptarė daugelį kitų
klausimų, susijusių su Bažnyčia ir visuomene Europos Sąjungoje po Lisabonos sutarties
įsigaliojimo. Kovo 9 dieną komisijos narius savo namuose Stambule priėmė Ekumeninis
patriarchas Baltramiejus I.
Ateinantis metinis Europos bažnyčių konferencijos
ir Katalikų vyskupų konferencijų tarybos dvišalio komiteto susitikimas įvyks Serbijos
sostinėje Belgrade 2011 metais komiteto nario, Belgrado katalikų arkivyskupo Stanislavo
Hočevaro, kvietimu. (sk)