Šeimų vienybė - visuomenės gerovės sąlyga

Stambule posėdžiavo Europos bažnyčių konferencijos ir Katalikų vyskupų konferencijų tarybos dvišalis komitetas. Tai buvo komiteto metinis susitikimas, rengiamas vis kitoje Europos vietoje, šiemet surengtas Stambule, Konstantinopolio Ekumeninio patriarcho Baltramiejaus I kvietimu. Posėdyje, kuris tęsėsi nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, buvo aptarti kultūriniai, socialiniai, ir ekonominiai migracijos aspektai. Tema parinkta neatsitiktinai, o kaip sudėtinė dalis Europos katalikų vyskupų 2010 metais vykdomo projekto apie Bažnyčios Europoje laikyseną ir veiksmus migracijos fenomeno atžvilgiu. Be to, Malagoje, Ispanijoje, po kelių savaičių įvyks žemyno katalikų vyskupų organizuojamas VIII Migracijos kongresas (balandžio 27-gegužės 1 dienomis).

Vyskupų debatus papildė svečių - Turkijos ir Graikijos vyriausybių bei Europos Bažnyčių migrantų komisijos sekretoriato ir Tarptautinės katalikų komisijos migrantų klausimais pareigūnų pasisakymai.

Žmonių migracija Europoje nėra naujovė. Tai mūsų laikų reiškinys, nors žmonijos istorijoje jis ne naujas. Didesnis ar mažesnis žmonių migravimas paženklino kiekvieną istorinę epochą. Tačiau kinta keliaujančiųjų apimtys, šalys iš kurių ir į kurias migrantai keliauja. Kas šeštas pasaulio gyventojas šiuo metu yra migrantas. Todėl visiškai aišku, kad ir Europoje, greta turto, kapitalo ir paslaugų migravimo, yra taip pat žmonių migracija, tačiau neatrodo, kad mūsų šalys būtų tam pasirengusios, - pažymėjo posėdžio dalyviai baigiamajame dokumente.

Europos Bažnyčių ir katalikų episkopato atstovai skyrė ypatingą dėmesį sunkumams, su kuriais susiduria migrantų šeimos. Sunkumai sujungti migracijos išskirtas šeimas dažnai baigiasi jų branduolio išardymu. Tokios situacijos pirmosios aukos būna vaikai, patenkantys į socialinį kontekstą, kuriame nėra bendros emocinės ir auklėjamosios tėvo ir motinos aplinkos. Vaikai neretai atiduodami senelių, o kartais ir kitų kad ir tolimų giminaičių, ar net kaimynų globai. Tokios situacijos neretai sukelia rimtas depresijos formas, kartkartėmis privedančiomis prie savižudybės. Europa galbūt dar pakankamai aiškiai nesuprato šio reiškinio griaunamosios jėgos, kurio poveikis bus matomas ateityje. Tačiau visiems turi būti aišku, kad mūsų visuomenės negali gyvuoti be šeimų ir kad šeimų vienybė nėra tik pavienių asmenų, bet visos visuomenės gerovės reikalas, - pažymėjo Europos bažnyčių konferencijos ir Katalikų vyskupų konferencijų tarybos dvišalis komitetas.

Vyskupai su krikščionių bendruomenių vadovais nemažai dėmesio skyrė įvairiems valstybės ir Bažnyčios požiūriams į žmonių migraciją, paryškino, jog krikščionys pagal pašaukimą yra migrantai, nes jie suvokia save kaip keliaujančius per istoriją žmones. Visa krikščionių laikysena yra grindžiama teisingumo ir artimo meilės principais. Todėl svarbu, kad būtų pripažintas visų žmonių, įskaitant nelegalius imigrantus ir prašančiuosius prieglobsčio, orumas.

Dvišalis Europos bažnyčių konferencijos ir Katalikų vyskupų konferencijų tarybos komitetas aptarė daugelį kitų klausimų, susijusių su Bažnyčia ir visuomene Europos Sąjungoje po Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Kovo 9 dieną komisijos narius savo namuose Stambule priėmė Ekumeninis patriarchas Baltramiejus I.

Ateinantis metinis Europos bažnyčių konferencijos ir Katalikų vyskupų konferencijų tarybos dvišalio komiteto susitikimas įvyks Serbijos sostinėje Belgrade 2011 metais komiteto nario, Belgrado katalikų arkivyskupo Stanislavo Hočevaro, kvietimu. (sk)