Dvi naujos knygos apie šventąjį Lietuvos globėją

Trečiadienį, šventojo Kazimiero dienos išvakarėse buvo pristatytos dvi naujos knygos - Neringos Markauskaitės ir Sigitos Maslauskaitės sudarytas katalogas „Šv. Kazimiero gerbimas Lietuvoje“ ir Sigitos Maslauskaitės monografija „Šv. Kazimiero atvaizdo istorija XVI–XVIII a.“. Didelio formato, spalvotos, nuotraukomis iliustruotos knygos - tai bene pirmas toks išsamus kalbėjimas apie Lietuvos šventojo atvaizdų kismą ir gerbimo tradicijas.

Kataloge skaitytojai ras gausybę iliustracijų, rodančių, kaip šventas Kazimieras buvo gerbiamas ir įamžinamas lietuvių. Nuo šventų paveikslėlių, monstrancijų iki šventajam Kazimierui skirtų altorių bei bažnyčių. Knyga taip pat pristato įvairias brolijas, moterų vienuolijas, šventojo Kazimiero vardu pavadintas mokyklas, žmones, ypač gerbusius šventąjį Kazimierą. Kataloge daugiausia įamžinti dviejų šventąjį ir jo laikmetį pristatančių parodų eksponatai. Šios parodos buvo surengtos 2004-aisiais, jubiliejiniais švento Kazimiero metais Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Taip pat katalogas „Šv. Kazimiero gerbimas Lietuvoje“ praturtinta įvairių paminklų bei statinių nuotraukomis bei aprašymais. Juos važinėdami po Lietuvą rinko ir kūrė Neringa Markauskaitė bei fotografas Kęstutis Stoškus.

Kita nauja knyga - Sigitos Maslauskaitės monografija „Šv. Kazimiero atvaizdo istorija XVI–XVIII a.“. Knyga pasakoja apie tai, kokie buvo šventojo Kazimiero atvaizdai beveik tris šimtmečius iki Lietuvos ir Lenkijos respublikos žlugimo. Kodėl ir kaip atvaizdai kito einant laikui, ką užkoduoja atskiros detalės, kodėl šalia šventojo imti vaizduoti angelai ar tam tikri atributai - rožė, lelija, kryžius ar rožinis.

„Aštuonioliktame amžiuje šventasis Kazimieras yra putlutis bajoras, joks neidealizuotas. Na, akys gali būti pakeltos į dangų, bet visiškai nėra to blyškumo, liesumo, askezės, kuri suvokiama paviršutiniškai, formos prasme. Šventasis Kazimieras man kartais pasirodydavo kaip tėvas Braunas, Čestertono (Gilbert Keith Chesterton aut.past.) detektyvų personažas. Aštuoniolikto amžiaus tikinčiajam reikia tokio. Keista į juos žiūrėti šiandien, bet jeigu dar skaitai tekstus, kurie palydi tuos atvaizdus, nustembi ir džiaugiesi to laikotarpio tikinčiojo tikėjimu, tokiu Kazimiero naudingumu ir reikalingumu jo gyvenime“, - Vatikano radijui sakė monografijos autorė Sigita Maslauskaitė.

Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto vyresniosios darbuotojos, menotyrininkės Rūtos Janonienės teigimu, ši knyga – tai tarsi vadovėlis, kuris padės geriau suprasti krikščioniškąjį meną, paaiškins, kaip reikia jį „skaityti“, kaip iškoduoti tikrąsias reikšmes. Taip pat monografija ypatinga tuo, kad neapsiriboja vien Lietuvoje išlikusiais šventojo atvaizdais. Autorė, rašydama darbą, aplankė Italiją, Prancūziją, Lenkiją, kitas šalis, jų šventoves bei bibliotekas.

„Sigita Maslauskaitė giliai ir išsamiai paaiškino tų atvaizdų kitimo aplinkybes ir priežastis, ko taip sistemingai ir nuosekliai iš tiesų iki šiol nebuvo padaryta. Ir čia jau galima būtų pasakyti, kad Lietuvos menotyroje tai nebuvo padaryta apie jokį kitą šventąjį. Tarsi Kazimieras yra pirmasis, kurio įvaizdis ir jo kitimas istorijos tėkmėje per kelis amžius yra papasakotas labai nuosekliai, išsamiai“, - kalbėjo menotyrininkė Rūta Janonienė.

Šios Lietuvos nacionalinio muziejaus knygos turėtų sudominti ne tik menotyrininkus ar ypatingus šventojo Kazimiero gerbėjus, bet ir paprastus tikinčiuosius, kurie nori atkurti ryšį su šventuoju bei geriau suprasti bažnytinį meną.

Sigita Purytė: