Dar viena apaštališkoji kelionė: lapkritį Benediktas XVI keliaus į Ispaniją.

Šiemet numatoma dar vien popiežiaus apaštališkoji kelionė – lapkričio 6-ąją popiežius aplankys Ispanijos Galicijos Santjago de Kompostela miestą, o lapkričio 7-ąją – Katalonijos sostinę Barseloną. Apie būsimą popiežiaus apsilankymą trečiadienio rytą paskelbtu bendru komunikatu pranešė Santjago ir Barselonos arkivyskupai Julián Barrio ir kardinolas Lluis Martínez Sistach.

Tai bus jau antrasis popiežiaus apaštališkasis vizitas Ispanijoje, po 2006 metais vykusios trumpos kelionės į Valensiją, kur tuomet vyko Pasaulinis šeimų susitikimas. Šį kartą trumpa Šventojo Tėvo kelionė susijusi su dviem svarbiais vietinių Bažnyčių gyvenimo įvykiais – į Santjagą Benediktas XVI keliauja šiemet švenčiamų šv. Jokūbo šventųjų metų proga; Barselonoje popiežius konsekruos jau daugiau kaip šimtą metų statomos didingos Šventosios Šeimos bažnyčios (Sagrada Familia) altorių.

Ypatingųjų šv. Jokūbo šventųjų metų tradicija siekia tryliktąjį amžių. Šventaisiais Jokūbo metais skelbiami tie metai, kuriais apaštalo liturginė šventė, minima liepos 25 dieną, sutampa su sekmadieniu. Šių metų liepos 25-oji bus sekmadienis, dėl to jau naujųjų metų išvakarėse, gruodžio 31-ąją, Santjago arkivyskupas su visos Galicijos vyskupais šv. Jokūbui dedikuotoje didingoje katedroje iškilmingai atidarė apaštalui skirtus šventuosius metus.

Santjago de Kompostela šventovė nuo seno yra garsus piligrimų kelionių tikslas. Ši vieta pavadinimą gavusi iš senojo romėniško vardo Campus Stellae. Pasak tradicijos, čia lankęsis ir skelbęs Kristų vienas iš dvylikos apaštalų – Jokūbas Vyresnysis. Vėliau, Palestinoje nukankinto apaštalo relikvijas, Galicijos krikščionys parsigabenę pas save ir jų palaidojimo vietoje išaugusi dabartinė šv. Jokūbo šventovė, greit pagarsėjusi visoje Europoje ir tapusi gausių piligrimysčių tikslu. Iki mūsų dienų yra išlikę senieji Jokūbo keliai, kuriais nuo šimtmečių keliauja piligrimai. Piligrimystės į Santjagą ypač gausios kas keletą metų skelbimais šv. Jokūbo šventaisiais metais. Lapkričio mėnesį į tokią piligrimystę išsirengs ir popiežius Benediktas XVI.

Į Katalonijos sostinę Barseloną Šventasis Tėvas atvyks konsekruoti garsiosios Sagrada Familia šventovės altoriaus. Ši didinga labai originalaus modernistinio stiliaus bažnyčia statoma nuo devynioliktojo amžiaus pabaigos ir vis dar nebaigta. 1883 metais projektuoti bažnyčią ir vadovauti jos statybai buvo pakviestas Antoni Gaudi. Jis suprojektavo išties didingą šventovę su trimis didžiuliais fasadais, aštuoniolika bokštų, milžiniškomis statulomis, labai originalia modernistine ornamentika. Po maždaug keturių dešimtmečių nuo darbo pradžios, Antoni Gaudi žuvo eismo nelaimėje 1926 metais, nesuspėjęs užbaigti projekto. Paskutiniuosius penkiolika gyvenimo metų jis skyrė tik šiai bažnyčiai, nesiimdamas jokių kitų užsakymų. Statybos darbai su istorinių aplinkybių sąlygotomis pertraukomis ir sulėtėjimais vyksta iki dabar. Jų eigą apsunkina ir tai, kad 1936 metais, per pilietinį karą, buvo bandyta padegti statomą bažnyčią ir gaisras sunaikino dalį projektų. Šiuo metu pats šventovės pastatas jau maždaug baigtas, tačiau iki galutinio visų darbų užbaigimo dar gali prireikti dešimties metų. Nors statybos darbai dar vyksta, Šventosios Šeimos bažnyčia jau kuris laikas veikia, Mišios aukojamos kriptoje. Šių metų lapkričio mėnesį popiežius pašventins ir bažnyčios pagrindinį altorių.

Kalbant apie Barselonos Šventosios Šeimos bažnyčią, būtina paminėti, kad jos projekto autorius ir pagrindinis statytojas Antoni Gaudi yra kandidatas į šventuosius. Jis buvo ne tik labai originalus puikus architektas, bet ir pavyzdingas krikščionis; paliko ne tik Šventosios Šeimos bažnyčią ar kitus garsius devynioliktojo ir dvidešimtojo amžių sandūros modernistinės architektūros pavyzdžius, bet ir savo asmeninio šventumo liudijimą. 1998 metais, tuometinis Barselonos arkivyskupas Ricardo Maria Carles Gordo pradėjo diecezinį beatifikacijos bylos etapą. (jm)