Žemės drebėjimas Čilėje: paskelbta katastrofos padėtis ir cunamio pavojus

Čilėje paskelbta katastrofos padėtis po šeštadienio rytą kraštą sudrebinusio ypatingai stipraus 8,8 balo žemės drebėjimo. Skaičiuojamos aukos, skelbiama apie smūgių padarytus nuostolius. Tiek Čilės, tiek kitų regiono kraštų gyventojai buvo įspėjami dėl cunamio pavojaus. Smūgių epicentras buvo užregistruotas po jūros dugnu, už maždaug 300 kilometrų nuo Čilės sostinės Santjago.

Tiek sostinėje, tiek kituose didžiuosiuose Čilės miestuose griuvo namai ir tiltai, nutrūko elektros srovė ir telefono ryšys. Sostinės oro uostas buvo paskelbtas uždarytu. Daug gyvenviečių tapo nebepasiekiamomis. Staigiai kilusio potvynių bangos trenkėsi į jūroje netoli Valparaiso miesto esančią Juan Frenandez salą, padarydamos didelių nuostolių. Kitose vietovėse, staiga kritus jūros vandens lygiui, gyventojai suskubo į saugesnes vietas toliau nuo kranto. Čilės prezidentė Michelle Bachelet paprašė gyventojų nepasiduoti panikai. Kadangi pietiniame pasaulio pusrutulyje eina į pabaigą vasaros sezonas ir daug žmonių tebėra poilsiavietėse, prezidentė paprašė atidėti gyventojų šį, paskutinįjį atostogų savaitgalį planuotą parvykimą iš poilsiaviečių į miestus.

Čilė praeityje yra patyrusi ne vieną stiprų žemės drebėjimą. Bene galingiausias bet kada užregistruotas žmonijos istorijoje žemės drebėjimas (9,5 balo) įvyko Čilėje prieš 50 metų. Mūsų radijo bendradarbis, iš Čilės kilęs Luis Badilla atkreipė dėmesį į tai, kad Čilė yra ne vien psichologiškai gerai pasiruošusi žemės drebėjimų krizės: jau daug metų statyboje laikomasi anti seisminių kriterijų. Todėl anot jo, aukų skaičius turėtų būti sąlyginai nedidelis. Be to, išskyrus penkis ar šešis didmiesčius, kuriuose susispietę daug žmonių, dauguma Čilės gyventojų gyvena vieno aukšto namuose. Tačiau iš pirmųjų žemės drebimo vaizdų galima susidaryti įspūdį, kad stichija padarė labai didelius nuostolius pastatams. (sk)