Popiežiškasis istorinių mokslų komitetas: tarnaujant tiesai

Šventojo Sosto dienraštis „l‘Osservatore Romano“ publikavo interviu su premonstratiečių vienuoliu Bernardu Ardura, praėjusį gruodžio mėnesį paskirtu naujuoju Popiežiškojo istorinių mokslų komiteto pirmininku.

Tėvas Ardura trumpai pristatė savo vadovaujamos institucijos istoriją, darbus ir siekius. Komiteto šaknys siekia 1883 metus, kai popiežius Leonas XIII įkūrė Šventojo Sosto atstovybę prie Tarptautinio istorinių mokslų komiteto. 1954 metais jau Pijaus XII valia buvo atlikta institucinė reforma, atstovybę paverčiant komitetu.

Pasak vienuolio, komiteto tikslas yra kuo ištikimesnis istorinės tiesos atskleidimas per mokslinį šaltinių studijavimą. Jau seniai yra palikti apologetiniai tikslai ir siekiama susidaryti kuo išsamesnį istorinių įvykių supratimą, išlaikant ramų nešališkumą ir interpretuojant faktus jų kontekste. Tuo pačiu siekiama platesnei akademinio pasaulio bendruomenei suteikti kvalifikuotą paslaugą.

Komitetas leidžia istorinių studijų seriją, kuri yra pavadinta „Popiežiškojo istorinių mokslų komiteto aktai ir dokumentai“. Šiuo metu šioje serijoje yra 31 tomas. Daugiausia tai įvairių tarptautinių konferencijų aktai. Pavyzdžiui, 2008 metais buvo išleistas papildytas tomas apie „Ketvirtąjį Kryžiaus žygį“, kurio didžiąją dalį sudaro 2004 metais vykusios konferencijos pranešimai, minint 800 metų ketvirtojo Kryžiaus žygio sukaktį.

Tarp artimiausių Popiežiškojo istorijos mokslų komiteto projektų yra ruošimasis dvejoms didelėms konferencijoms. Pirmiausia, Tarptautinio istorinių mokslų komiteto XXI susitikimui, kuris vyks rugpjūčio 22-28 dienomis Amsterdame, Olandijoje. Čia Popiežiškasis istorinių mokslų komitetas kartu su Liuveno katalikišku universitetu ruošia pranešimus ir diskusijas apie „Istoriją ir etiką“.

Kita svarbi konferencija, Popiežiškojo istorinių mokslų komiteto rengiama kartus su Rusijos mokslų akademijos universaliosios istorijos institutu, bus apie rusų emigraciją 1922-1939 metais.

Pasak tėvo Ardura, komitetas skirs dėmesio ir tokioms tradicinėms temoms, kaip Europos krikščioniškos šaknys ir Pijaus XII pontifikatas. Kalbant apie Europos krikščioniškas šaknis, reikia kalbėti ne tik šimtamečius dalykus, bet ir apie Europos Sąjungos politikus steigėjus – Robertą Šumaną, Konradą Adenauerį, Alcide de Gasperi ar Jean Monnet – kurie buvo krikščionys. Šiuo metu yra pradėta Šumano beatifikacijos byla. (rk)