Arkivyskupas Ravasi. Fundacija dialogui su netikinčiais
Šiomis dienomis Italijos katalikiškas dienraštis „l‘Avvenire“ publikavo pokalbį su
Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininku arkivyskupu Gianfranco Ravasi, kuriame
pastarasis papasakojo apie planus sukurti atskirą fundaciją dialogui su netikinčiais,
kurie vis dėlto domisi religine sfera.
Anot arkivyskupo Ravasi, fundacija,
kuri būtų Popiežiškosios kultūros tarybos dalis, siektų užmegzti santykius su netikinčiais
intelektualais, kurie norėtų nuolatos dialoguoti ir sutiktų tapti fundacijos nariais.
Antra, fundacija siektų užmegzti santykius su rimtomis ateistų organizacijomis. Ir
trečia, domėtis netikinčiųjų dvasingumu, sekant kardinolo Martini, buvusio Milano
arkivyskupo, įsteigtos „Netikinčiųjų katedros“ pavyzdžiu.
2009 metų gruodžio
susitikime su Romos kurija, tokių „katedrų“ poreikį konstatavo ir popiežius Benediktas
XVI. Pasak Šventojo Tėvo, Bažnyčios dialogą su religijomis ir kultūromis turėtų lydėti
dialogas su tais, kuriems religija yra svetima, Dievas nepažįstamas, bet kurie vis
dėlto nepasitenkina tokia padėtimi ir bando pažinti tą, kuri būtų galima pavadinti
„Nepažįstamuoju“.
Pasak arkivyskupo Ravasi, reikia atsiminti, kad ir netikėjimo,
ateizmo formos yra įvairios. Pavyzdžiui, yra didelė Nyčės ir Markso ateizmo doktrina,
pateikusi alternatyvų religijai tikrovės paaiškinimą, išplėtojusi savo rimtą ir drąsią
etiką. Tačiau šiandien šio tipo ateizmas yra patekęs į krizę. Užtai populiarus sarkastiškas-ironiškas
ateizmas, kuris surenka ir išjuokia fundamentalistines ar kraštutines pažiūras, neatspindinčias
tikėjimo gylio ir turtingumo. Dar vieno tipo ateizmas yra abejingumas religinei sferai,
sekuliarizmo rezultatas.
Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininkas išreiškė
viltį, kad tokia fundacija padėtų kovoti su skurdžiu tikėjimo ir religijos supratimu,
parodytų religinio mąstymo gyvumą ir vaisingumą.
Fundacija dialogui su netikinčiais
kartą per metus surengtų teminį susitikimą. Anot arkivyskupo Ravasi, pirmasis toks
susitikimas galėtų įvykti jau šių metų antroje pusėje, galbūt Paryžiuje, kur žinoma
psichoanalitikė Julia Kristeva jau yra išreiškusi savo nuostatą bendradarbiauti tokiame
projekte.
Prieš keletą metų Kristeva Paryžiaus Dievo Motinos katedroje vestoje
konferencijoje sakė: „prieš jus yra netikinti moteris, tačiau įsitikinusi, kad „krikščionybės
genijus“ įvedė ir toliau kuria radikalius išradimus žodžiu apdovanotų būtybių religinėje
patirtyje. Išradimus, kuriuos dar nepilnai įvertinome (...)“. (rk)