(NE)priklausomybė nuo prostitucijos

Š. m. vasario 22 d. Marijampolės apskrities švietimo centre vyko Lietuvos Caritas organizuotas seminaras “Prekyba žmonėmis – priežastys, pasekmės ir pagalbos būdai”. Vaikų globos namų darbuotojams bei studentams skirtame seminare buvo nagrinėjami teisiniai prostitucijos bei prekybos žmonėmis klausimai, piešiamas psichologinis aukos ir sutenerio portretas. Seminaro pranešėjai taip pat kalbėjo apie teikiamą dvasinę ir socialinę pagalbą nukentėjusioms moterims bei merginoms visoje Lietuvoje.

Dėmesys vaikams išspręstų daugelį problemų

Marijampolės kolegijos lektorė ir Tėviškės vaikų globos namų socialinė pedagogė Edita Vosylienė susirinkusiesiems pristatė prekybos moterimis prevencines priemones.

“Yra begalės naujoviškų merginų verbavimo būdų ant kurių kabliuko užkimba ne tik nepilnametės merginos, bet ir vyresnės išsilavinusios moterys. Itin lengva apgauti vaikų globos namuose augančius vaikus, todėl visų svarbiausia prevencinė priemonė galėtų būti glaudesnis ryšys tarp vaiko ir auklėtojo. Tik individualiai kalbėdami su vaikais galėsime greičiau suprasti, su kokiomis problemomis jie susidūrė ir, galbūt, visai jų išvengti”, - kalbėjo socialinė pedagogė Edita Vosylienė.

Su itin dideliu susidomėjimu susirinkę Vaikų globos namų darbuotojai klausėsi psichologės Audronės Tamošiūnienės pranešimo. Moteris jau keletą metų bendradarbiaudama su Lietuvos Carito projektu “Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” Marijampolėje ne vienai merginai padėjo užgydyti psichologines seksualinės prievartos žaizdas.

Psichologė pranešime analizavo priežastis, sąlygojančias didesnį ar mažesnį merginų atsparumą prostitucijos rizikai.

Anot A. Tamošiūnienės, jaunimą veikia ne tik užimtumo trūkumas, interesų stoka, bet ir savivertės nebuvimas, pasitikėjimo savimi stygius. Tačiau, anot psichologės, šių būdo bruožų formavimuisi didelę įtaką daro šeima, o jeigu vaikas auga globos namuose ar buvo patyręs smurtą ir seksualinę prievartą iš artimų žmonių, tikimybė, jog jis pajėgs atsispirti geresnį gyvenimą žadantiems asmenis, yra labai maža.

“Reikia ugdyti darbo paieškos įgūdžius, suteikti nors elementarių teisinių žinių, stengtis suformuoti tinkamas nuostatas į moters ir vyro santykius, o ne perleisti šį darbą žiniasklaidos priemonėms. Tik tuomet mūsų vaikai ir tie, kurie gyvena globos įstaigose sugebės savarankiškai mastyti ir bus atsparesni aplinkos poveikiui”, - pabrėžė psichologė A. Tamošiūnienė.

“Kalbant apie jau esamus paauglių merginų prostitucijos atvejus, sunku būti vienareikšmiu. Mergina prostitucija užsiima ne vien todėl, kad ją privertė sąvadautojas, bet visų pirma dėl ankstesnės neigiamos gyvenimo patirties bei nesusiformavusio savivertės bei savarankiškumo jausmo. Jau pakliuvus į prostitucijos ratą nėra paprasta ištrūkti, nes auka išmoksta bejėgiškumo. Tai stipri psichologinė reakcija, kuomet net ir atsiradus galimybei užsidirbti kitokiu būdu, moteris to padaryti nebepajėgia. Todėl nuo mažens tėvai arba globos namų auklėtojai vaikams turėtų leisti suprasti, jog net ir iš blogiausios padėties yra išeitis”, - patarimais dalinosi ir aktyvesniam prevenciniam darbui kvietė A. Tamošiūnienė.

Visos istorijos panašios

“Mane išprievartavo kai buvau 15-kos. Vėliau dar kartą tai padarė tėvo draugas. Užsikrėčiau sifiliu. Teko gulėti ligoninėje kartu su tuo vyriškiu. Jis ir mano tėvas griežtai neigė savo kaltę ir visai manęs atsisakė. Taip pradėjau gyventi gatvėje. Nuo kliento pastojau ir pagimdžiau dukrą. Tada visai tapau priklausoma nuo prostitucijos, nes reikėjo išlaikyti vaiką..”, - sukrečiančia jaunos merginos istorija pasakojimą apie darbą su prekybos moterimis aukomis pradėjo Vilija Maršalkienė, kurios teigimu, visos merginų istorijos būna panašios.

Projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” koordinatorė Vilkaviškio vyskupijoje teigė, jog vykdomos ne tik prevencinės programos, bet taip pat gydomos jau esamos merginų fizinės ir psichologinės žaizdos. Per praėjusius metus Vilkaviškio vyskupijoje Caritas padėjo 30 merginų.

Bylos įstringa teismuose

Teisinius prostitucijos ir prekybos žmonėmis aspektus seminaro dalyviams pristatė Marijampolės policijos komisariato kriminalinės ONTB vyresnysis tyrėjas Vytautas Račius.

Pareigūnas sutinka, jog visuomenėje prostitucijos tema yra ignoruojama, nors nei visuomenė, nei juo labiau teisėsaugos pareigūnai to neturėtų daryti. Anot V. Račiaus, praėjusiais metais visoje Lietuvoje buvo pradėta tik 10 ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis atvejų.

Vidutiniškai, pareigūno teigimu, iš visų pradėtų bylų tik 6 pasiekia teismą ir tik keturiose įtariamieji pripažįstami kaltais.

“Žmonės bijo liudyti. Europos šalių pavyzdžiai rodo, kad prieš merginas neretai naudojamas ne tik psichologinis, bet ir fizinis smurtas. Lietuvoje kol kas neturime duomenų apie susidorojimo su merginomis atvejus. Kita vertus, nors Lietuvoje veikia aukų apsaugos sistema, tačiau per visą laiką tik dvi verginos tokia galimybe pasinaudojo”, - kalbėjo ONTB vyresnysis tyrėjas.

Piešdamas dabartinio sutenerio portretą, pareigūnas patikino, jog jau praėjo laikai, kuomet suteneriai būdavo inteligentiški subrendę vyrai. Dabar sutenerėmis dirba anksčiau prostitucija užsiiminėjusios moterys, nes tik jos geriausiai pažįsta galimas aukas.

Visa ko priežastimi V. Račius įvardija paklausą. Bausmės anot jo, turi būti taikomos ne merginoms, užsiimančiomis prostitucija, bet vyrams, perkantiems moteris. Tačiau statistika, jo teigimu, nėra įspūdinga: per praėjusius metus Marijampolės apskrityje buvo sulaikyti tik 13 vyrų ir tik 6 jų gavo administracines nuobaudas. Už vertimąsi prostitucija nubausta 300 moterų.

Reikia dvasinės pagalbos

Kunigas Andrius Šidlauskas ragino neatstumti suklupusios merginos, nes ne tik ji, bet ir visa visuomenė yra atitrūkusi nuo Dievo.

Kunigo įsitikinimu, sielos žaizdų gydymas prasideda nuo dvasinių vertybių perkainojimo. Anot jo, vyrai turi suprasti, kad pirkti moterį yra didelė nuodėmė. Ir tik visuotinis supratimas bus pirmas žingsnis į pasveikimą.

Pasaulio tendencijos

2009 metais atliktų tyrimų duomenimis, Olandijoje 92-95 proc. moterų norėtų ištrūkti iš prostitucijos ir nors 2000 m. prostitucija buvo legalizuota, tik 4-10 proc. moterų nusprendė save registruoti kaip prostitutes.

93 proc. prostitucija užsiimančių moterų yra patyrusios klientų smurtą.

Apie 67 proc. Olandijos didžiuosiuose miestuose prostitutėmis dirba užsienietės.

(Lietuvos Caritas informacija)