Netrukus įsigalios Kasetinių bombų konvencija

Vasario 16-ąją dar dvi valstybės, Burkina Faso ir Moldova, ratifikavo Kasetinių (klasterinių) bombų konvenciją, kuria draudžiama gaminti, parduoti, kaupti klasterinius sprogmenis. Kasetinių bombos yra tarsi konteineriai, kurių viduje yra dešimtys ar šimtai mažesnių sprogmenų, pabyrančių dideliame plote. Jų naudojimas buvo kritikuojamas dėl panašių motyvų, kaip ir priešpėstinių minų, šiandien jau uždraustų: kasetinės bombos veikia aklai ir neproporcingai, yra pavojingos civiliams. Be to, nesprogę kasetinių bombų elementai kelia pavojų pokonfliktiniu laikotarpiu žmonių gyvybei, trukdo atstatymo darbams ir žemės ūkio veiklai.

Konvenciją nuo 2008 metų gruodžio buvo pasirašiusios 104 valstybės, tačiau kad ji įsigaliotų tarptautinėje teisėje reikėjo, kad ją ratifikuotų 30 valstybių, o su Burkina Faso ir Moldova tai ir buvo pasiekta.

Pasak Jungtinių Tautų Organizacijos generalinio sekretoriato komunikato, Konvencija įsigalios nuo 2010 metų rugpjūčio 1 dienos. Komunikate rašoma, kad ši konvencija yra svarbus žingsnis, viena vertus, pasaulinėje nusiginklavimo programoje, kita vertus, žalos ir žmonių kančių mažinime. Komunikate visos valstybės raginamos greičiau ratifikuoti Kasetinių bombų konvenciją.

Visa tai yra gera žinia ir Šventajam Sostui, kuris priklauso valstybių iniciatyvinei grupei, kartu su Norvegija, Austrija, Airija, Meksika ir Naująja Zelandija, rėmusiai Kasetinių bombų konvencijos sukūrimą ir priėmimą. Šventojo Sosto diplomatai aktyviai darbavosi šia linkme.

Klasterinių bombų konvencija numato jų sankaupų sunaikinimą ir pirmoji tai padarė Ispanija. Kitos valstybės, kurios ratifikavo konvenciją, bet bombų dar nesunaikino yra Belgija, Danija, Prancūzija, Vokietija, Japonija, Moldova, Juodkalnija ir Slovėnija. Tarp konvenciją ratifikavusių valstybių yra šalys, kuriose kasetinės bombos buvo panaudotos. Tai Albanija, Kroatija, Laosas, Siera Leonė ir Zambija. (rk)