Šventosios Drobulės ekspozicijai užsiregistravo per milijoną žmonių

Turine balandžio 10 dieną prasidės vienas iš katalikų Bažnyčioje labiausiai laukiamų 2010 metų įvykių: Šventosios Drobulės ekspozicija. Šventąją Drobulę bus galima lankyti kasdien iki Sekminių, 2010 metų gegužės 23 dienos. Turino katedroje vyksiančią ekspoziciją trečiadienį spaudos konferencijoje Romoje pristatė Turino miesto ir arkivyskupijos atstovai.

Turino miesto Drobulės komisijos pirmininkas Fiorenzo Alfieri spaudos konferencijoje pranešė, kad lankytojų sąraše jau užsiregistravo daugiau kaip milijonas žmonių. Iš viso laukiama apie 2 milijonų lankytojų. Tarp Šventosios Drobulės lankytojų bus ir popiežius, kuris yra jos savininkas. Ją popiežius paveldėjo iš paskutiniojo Italijos karaliaus, Umberto II, mirusio 1983 metais. Popiežius tada paskyrė Turino ganytoją Šventosios Drobulės sergėtoju.

Popiežiaus Benedikto XVI piligrimystė į Turiną ir Šventosios Drobulės aplankymas įvyks sekmadienį, gegužės 2 dieną.

Pasak Turino arkivyskupijos komisijos Drobulės klausimams pirmininko, mons. Giuseppe Ghiberti, būsima ekspozicija jau susilaukė net tik tarptautinio, bet ir tarpreliginio dėmesio. Nors dauguma užsiregistravusiųjų yra iš Italijos, jis paminėjo, kad lankytojai atvyks ir iš labai tolimų šalių, pav. iš Japonijos. Mons. Ghiberti taip pat atkreipė dėmesį į didelį atgarsį Šventosios Drobulės ekspozicijai vidurio ir rytų Europoje, pažymėdamas, kad yra laukiamos ortodoksų Bažnyčių delegacijos iš Rusijos, Rumunijos ir Graikijos.

Turino arkivyskupijos atstovas tvirtino, kad Šventoji Drobulė yra iškalbi evangelizacinė priemonė, kuri tačiau būna eksponuojama tik labai retomis progomis ir taikant labai griežtus eksponavimo kriterijus, visiškai aptamsintoje patalpoje todėl, kad Šventojoje Drobulėje esantis atvaizdas palaipsniui blunka. Jis ateityje gali tapti visai nematomu, - tvirtino mons. Ghiberti.

Šventoji Drobulė yra 4,42 m. ilgio ir 1,12/13 m. pločio lininis įkapių audeklas, dažnai vadinamas „Kristaus kančios ikona“ todėl, kad jame įsispaudusio mirusio vyriškio su plakimo ir nukryžiavimo bei kitomis žaizdomis atvaizdas primena Evangelijų pasakojimus apie Jėzaus patirtas kančias ir mirtį ant kryžiaus bei palaidojimą Jeruzalėje.

Šventoji Drobulė nuo seniausių laikų traukia žmonių dėmesį, o moderniaisiais laikais pradėti jos tyrimai iškėlė aibes neatsakytų klausimų. Įvairių sričių mokslininkai ligi šiol nesugeba nustatyti, kokiu būdu audekle atsirado mirusio žmogaus atvaizdas.

Labai didelį atgarsį visame pasaulyje sukėlė žinia apie 1988 metais atliktų radioaktyviosios anglies C14 tyrimų išvadas. Pasak jų, audeklas yra ne iš Kristaus laikų, o viduramžių. Kai kurie tyrinėtojai dabar tikina, kad tuomet per tyrimą padarytos pakankamai rimtos klaidos neleidžia vienareikšmiškai priimti tyrimo išvadų. Mat iš audeklo tyrimui paimti mėginiai galėjo būti „užkrėsti“ 1532 metų gaisro, kai išsilydęs sidabras pradegino suvynioto audeklo kampą.

Kol nėra tikslaus atsakymo, ar kada nors netolimoje ateityje bus pakartotas radioaktyviosios anglies datavimo ar kiti tyrimai. Mons. Ghiberti pažymėjo, kad per pastaruosius 10 metų nebuvo daromi nauji moksliniai tyrimai. Po paskutinės ekspozicijos vykusio mokslininkų simpoziumo išvados buvo perduotos Šventajam Sostui. Mons. Ghiberti neatmetė galimybės, jog šio simpoziumo išvados ir siūlymai bus iš naujo apsvarstyti pasibaigus šių metų ekspozicijai.

Turine labai kruopščiai prižiūrima ir saugojama Šventoji Drobulė tradiciškai būdavo eksponuojama kas 25 metus. Įvairios pastaraisiais dešimtmečiais pasitaikiusios progos nulėmė dažnesnį jos išstatymą. Viena iš jų buvo 1997 metų gaisras, padaręs didelių nuostolių XVII amžiaus pabaigos Guarinio koplyčiai, pastatytai Turine vien tik Šventosios Drobulės saugojimui. Po šio gaisro, sukėlusią rimtą grėsmę pačiai Kristaus kančios relikvijai, kurią išgelbėjo greit atskubėję ugniagesiai, buvo nuspręsta Šventajai Drobulei suteikti kur kas tinkamesnę ilgalaikę apsaugą. Ta pačia proga buvo atlikti Šventosios Drobulės konservavimo darbai.

2002 metais nuo Šventosios Drobulės buvo pašalintos 1532 metų gaisro žymės, nuimti vienuolių klarisių po gaisro užsiūti lopai, nuimtas 1534 metais ant išorinės drobulės pusės prisiūtas olandiškas pamušalas ir pritaikytas naujas. Ta pačia proga buvo pašalinti amžių bėgyje ant Šventosios Drobulės susikaupę nešvarumai ir dulkės. Tą kartą apžiūrint audeklą buvo konstatuota, kad nežymus rusvas atvaizdas yra tik vienoje jo pusėje, o antroje nėra atvaizdo, o tik kraujo dėmės.

Šventoji Drobulė paskutinį kartą buvo viešai eksponuota 2000 metais. Tai buvo ilgiausias jos išstatymas, trukęs 72 dienas. Tuomet daugiau kaip milijonas žmonių aplankė Turino katedroje nuo rugpjūčio 12 iki spalio 22 dienos eksponuota Šventąją Drobulę.

Iškiliausias 1998 metų ekspozicijos piligrimas buvo Garbingasis Dievo tarnas popiežius Jonas Paulius II. Jis buvo vienas iš 2 milijonų 400 tūkstančių maldininkų, per 57 dienas, nuo balandžio 18 iki birželio 14 d. aplankiusių Šventąją Drobulę.

Jonas Paulius II meldėsi prie Šventosios Drobulės 1998 metų gegužės 24 dieną per viešą ekspoziciją ir 1980 metų balandžio 13 dieną per privačią ekspoziciją, kuri buvo surengta popiežiaus pirmojo pastoracinio vizito Turino arkivyskupijoje proga.

Turino miesto ir arkivyskupijos informacija apie būsimą Šventosios Drobulės išstatymą yra pateikta specialiame arkivyskupijos internetiniame puslapyje „sindone.org“. Jame trimis kalbomis, itališkai, angliškai ir ispaniškai, galima užsiregistruoti lankymui, pasirenkant ne tik dieną, bet ir valandą. Pasak organizatorių, patartina užsisakyti lankymą šiokiadieniais, nes savaitgaliai jau beveik visai užimti. Paskaičiuojama, kad piligrimai galės pabūti prie Šventosios Drobulės neilgai kaip 3/4 minutes.

Turino miestas ir arkivyskupija Šventosios Drobulės ekspozicijos proga rengia įvairias kitas parodas. Viena jų bus skirta Kristaus atvaizdui italų dailėje amžių bėgyje. Paroda karališkuose rūmuose „Reggia di Venaria“ bus inauguruota balandžio 1 d.

Kai popiežius Benediktas XVI įgaliojo Šventosios Drobulės sergėtoją, Turino arkivyskupą, surengti naują viešą ekspoziciją 2010 metais, jis pažymėjo neabejojąs, kad tai bus proga apmastyti slėpiningą Jėzaus veidą, kuris kreipiasi į žmonių širdis, kviečia atpažinti jame Dievą, kuris „taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3,16). (sk)