Kompaktinė plokštelė „Dūšia mano, garbink Dievą“

Vasario 6 dieną, Klaipėdos etnokultūros centre neeilinis įvykis. Mažojoje Lietuvoje, kur gaivinama, palaikoma evangeliška-liuteroniška tradicija, miesto bendruomenei Klaipėdos Marijos taikos Karalienės grigališkojo choralo studija „SCHOLA CANTORUM DE REGINA PACIS” (vadovas Vidmantas Budreckis) pristatė kantičkinių giesmių kompaktinę plokštelę „Dūšia mano, garbink Dievą“.

Renginio vedėjas, kunigas ir muzikologas Saulius Stumbra, gausiai susirinkusiems klausytojams kalbėjo apie tautinę savastį, kurią sudaro – kalba, giesmė, kultūra ir tai turi būti saugojama, kad neištiktų kaimyninių Europos šalių likimas, kai prarandamas tautinis identitetas. Anot kunigo, ši šventė gali būti atsaku niveliavimo, pliuralizmo kultūrai.

Liaudies giesmė. Kas tai? Anot kunigo „tai liaudies sukurta ir liaudyje giedama - tautos sielos išraiška. Tai žmogaus santykio su Dievu, Jo kulto, garbinimo išraiška, liaudiškojo pamaldumo folklorinė raiška. Šios giesmės pasižymi tuo, jog yra tarytum poetinis perpasakojimas Šventojo Rašto – jos kalba apie Dievą, gal tai ir pagrindinis skirtumas nuo šiuolaikinių giesmių, kur centru tampa žmogus”.

Klausydamiesi kompaktinės plokštelės keliaujame liturginiais metais: Adventas, Kalėdos, Gavėnia, Velykos, Sekminės, Devintinės. Girdime, kaip nuostabiai muzikine kalba perteikiama to liturginio meto nuotaika: Advente - džiugaus laukimo, Kalėdų - džiaugsmo, Gavėnios - skausmo ir verksmo, dėl Jėzaus kančių, (tos pačios giesmės buvo giedamos ir per šermenis), Velykų - tikėjimo išpažinimo, marijinės - labai artimos kaimo žmogui, juk Dangiškosios Motinos garbei pilna pristatyta koplytėlių, lurdų - per Jos užtarimą meldė Dievo pagalbos, bei patronų giesmės.

Kunigas priminė, jog atlikėjai siekia gaivinti ir puoselėti senąsias giedojimo tradicijas, suteikti galimybę negirdėjusiems gyvo šių giesmių atlikimo Lietuvos kaimuose per laidotuves, gavėnią, Kalėdas, gegužines pamaldas, pajusti, kaip tos giesmės skambėjo, kai jas giedodavo mūsų seneliai.

Šis muzikinis leidinys svarbus ir moksline prasme: tai katalikų liaudiškojo pamaldumo skleidimas; padeda geriau pažinti katalikų liaudiškajį religinį-kultūrinį paveldą, jį saugoti; padeda ugdyti ir ugdytis katalikų liaudiškojo pamaldumo srityje; turi didaktinę reikšmę - tai audio priemonė religiniam-etniniam ugdymui.

Po leidinio pristatymo giesmininkai dovanojo gausiai auditorijai koncertą - susikaupimo valandą. Visi norintieji galėjo kartu giedoti, mokytis giesmių, kurios per šimtmečius keliaudamos pasiekė mūsų dienas, kaip gyvo tikėjimo ženklas.

Padrąsinančiu žodžiu visiems giesmės mylėtojams prabyla Dievo tarnas Jonas Paulius II: „Lygiai taip pat Bažnyčiai reikia muzikų. Nesuskaičiuojamos daugybės tikinčiųjų tikėjimą maitino melodijos, atsiradusios kitų tikinčiųjų širdyse ir tapusios liturgijos dalimi ar bent paveikiai prisidėjusios prie pagarbos kupino šventimo. Giedant tikėjimas patiriamas kaip audringas džiaugsmas, meilė ir patiklus Dievo išganingo įsikišimo laukimas.” (Jonas Paulius II, Laiškas menininkams, 1999-04-04). (Kun. Saulius Stumbra)