Arkivyskupas Williams. Religinių bendruomenių laisvė
Šiomis dienomis Londone vyksta Anglijos Bažnyčios generalinis sinodas, kuriame dalyvauja
šalies anglikonų ganytojai.
Generalinio sinodo darbus atidarė Kenterberio
arkivyskupas Rowan Williams, Anglijos Bažnyčios ir visos pasaulinės Anglikonų bendrijos
primas. Arkivyskupas Williams palietė klausimus, kurie ne mažiau aktualūs ir katalikiškoje
erdvėje. Vienas iš jų – kokia yra religinių bendruomenių laisvė sekuliarioje visuomenėje?
Pakanka tik prisiminti neseną Anglijos katalikų vyskupų vizitą „ad Limina“ Romoje,
kur jie susitiko su popiežiumi Benediktu XVI. Šventasis Tėvas audiencijoje, tarp kitų
dalykų, pasakė britų vyskupams frazę, jog „jūsų šalis yra gerai žinoma dėl visų visuomenės
narių lygių galimybių užtikrinimo. Tačiau kaip jūs pastebėjote, kai kurių šiam (galimybių
lygybės) tikslui sukurtų įstatymų pasekmės primeta neteisingus ribojimus religinių
bendruomenių laisvei veikti pagal savo įsitikinimus“. Šie popiežiaus žodžiai Anglijos
viešojoje erdvėje sukėlė nemažą audrą. Žiniasklaidoje buvo tvirtinama, kad Benedikto
XVI pastaba buvo „ataka“ prieš pastaruoju laiku Didžiojoje Britanijoje svarstytą lygybės
normų paketą. Viena iš normų numatė, kad religinės organizacijos, pavyzdžiui parapijos,
įdarbindamos asmenį negali atsižvelgti į jo lytinę orientaciją. Išimtis būtų palikta
tik priimant į seminarijas, skiriant hierarchus. Kitaip tariant, vardan lygybės religinės
organizacijos negalėtų laisvai rinktis darbuotojų, kurių įsitikinimai ir gyvenimo
būdas atitinka jų skleidžiamą mokymą. Būtent šią laisvę ir gynė popiežius. Tuo tarpu
įvairios organizacijos, ypač homoseksualių asmenų, surengė ar žada surengti protesto
akcijas prieš tai, ką jos laiko jų diskriminacija.
Tačiau religinių organizacijų
laisvė rinktis darbuotojus rūpėjo ne tik katalikams, kurių Anglijoje yra mažuma, bet
ir religinę daugumą sudarantiems anglikonams. Nors diskutuotina lygybės norma nebuvo
priimta, diskusija dėl jos turinio tęsiasi iki pat šiol.
Pasak arkivyskupo
Williamso įvadinės kalbos generaliniame sinode, šioje diskusijoje paliečiamas laisvės
visuomenėje prigimties klausimas. Jis kvietė į diskusiją pažvelgti santūriai, vengiant
pačių kraštutiniausių vertinimų, kad, iš vienos pusės, britų vyriausybė sistemingai
puola krikščioniškas vertybes, iš kitos pusės, kad krikščionys trokšta įteisintos
veidmainystės.
Jis pažymėjo, kad praktiškai niekas neabejoja dėl homoseksualių
asmenų pilietinių laisvių ir teisių. Tai daug kartų įvairiomis progomis pabrėžė anglikonų
vyskupai. Jų iškelta problema yra kita: ar vyriausybė, politinė valdžia gali pasakyti
religinėms bendruomenėms kokiems uždaviniams jos gali priimti asmenis, atitinkančius
jų mokymą, ir kokiems negali?
Visi sutinka, kad pačios religinės bendruomenės
sprendžia, kas joms priklauso ir kaip jos veikia. Iš kitos pusės, bendruomenės nariai
renkasi gyventi bendruomenės nubrėžtų ribų viduje. Tos ribos gali keistis, tačiau
svarbu pabrėžti, kad jos turi būti keičiamos „iš vidaus“, o ne „iš išorės“. Einant
dar toliau, jei vyriausybei bus suteikta teisė nustatyti normas religinėms bendruomenėms
vienose srityse, tai kodėl taip pat ne kitose? Tai ypač galioja ilgo laiko periode.
Galbūt dabartinė vyriausybė nesiektų ko nors daugiau. Tačiau gal po dvidešimties metų,
pasikeitus politinei kultūrai, kita vyriausybė bandytų ir nebūtinai į gerą.
Kenterberio
arkivyskupas taip pat apgailestavo, kad viešose diskusijose prarandamas pilnas žvilgsnis.
Tai Ugandos atvejis. Tiesa, kad ten buvo priimtos blogai pagarsėjusios normos prieš
homoseksualius asmenis. Tačiau ar teisinga karikatūrizuoti Ugandos Bažnyčią iki „homofobų“?
Rowan Williams pasakojo, kad tuo metu, kai buvo sakomi šie kaltinimai dėl homofobijos,
jis kalbėjosi su Ugandos anglikonų vyskupu, kaip padėti nusiaubtai šalies šiaurei,
kaip reabilituoti vaikus kareivius, kaip gydyti pokarines traumas, kaip kovoti su
epidemijomis. Visa tai viešojoje diskusijoje buvo užmiršta.
Kenterberio arkivyskupas
siūlė visas šias problemas apsvarstyti ne kaip antagonistinių, viena kitą turinčių
paneigti laisvių kovą, o kaip išmintingos laisvių pusiausvyros sukūrimą. (rk)