Popiežiškosios sveikatos darbuotojų sielovados tarybos ir Apaštališkojo laiško „Salvifici
Doloris“ XXV metines
1985 metų vasario 11-oji yra istorinė diena Bažnyčiai, ligoniams bei vienuolinėms
kongregacijoms ir visiems darbuotojams, kurie vykdo sveikatos apsaugą. Prieš 25 metus
garbingasis Dievo Tarnas popiežius Jonas Paulius II motu proprio „Dolentium hominum“
įsteigė Sveikatos apsaugos darbuotojų sielovados popiežiškąją komisiją. Šio sumanymo
šaknys yra suaugusios su metais ankščiau popiežiaus paskelbtu Apaštališkuoju laišku
apie krikščioniškąją žmoniškosios kančios prasmę „Salvifici Doloris“.
Popiežiškosios
sveikatos darbuotojų sielovados tarybos įsteigimo sukaktis sutampa su vienu iš svarbesnių
tarybos uždavinių – surengti kasmetinę Pasaulinę ligonių dieną, kuri yra minima Lurdo
Marijos liturginės šventės dieną, vasario 11. Šiemetinės Dienos šventimo kulminacija
bus popiežiaus Benedikto Mišios už ligonius šv. Petro bazilikoje vasario 11 rytą.
Dienos proga Šv. Tėvas paskelbė atskirą žinią, kurio lietuviškas vertimas paskelbtas
portale „katalikai.lt“
Tarybos įkūrimo sukaktį ir Pasaulinę ligonių dieną Popiežiškoji
taryba mini įvairiais šiomis dienomis Vatikane vyksiančiais religiniais ir kultūriniais
renginiais. Antradienį tarybos pirmininkas arkivyskupas Zygmunt Zimowski atidarė tarptautinį
simpoziumą, kuriame buvo paminėtos Jono Pauliaus Apaštališkojo laiško „Salvifici
Doloris“ metinės.
Arkivyskupas pažymėjo, kad šiame dokumente ryškus yra ne
vien popiežiaus parašas: visas dokumentas yra persuktas paties popiežiaus asmeniškai
išgyventos gilios kančios patirties, kurią laiško įvade jis sutapatino su apaštalo
Pauliaus liudijimu. Popiežius priminė kaip apaštalas Paulius paaiškino išganingą kančios
galią: “Savo kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris yra
Bažnyčia”. Šie žodžiai yra pabaigoje ilgo kelio, vedančio per kančią, priklausančią
žmogaus istorijai ir nušviestą Dievo žodžiu. Jie įgyja tarsi džiaugsmingo galutinio
atradimo vertę. Todėl šventasis Paulius rašo: “Dabar aš džiaugiuosi savo kentėjimais
už jus”. Džiaugsmas kyla atradus kančios prasmę ir šis atradimas galioja visiems.
Apaštalas dalijasi savo atradimu ir džiaugiasi juo dėl visų tų, kuriems tai gali padėti
– panašiai kaip tai padėjo jam – suvokti išganingąją kančios prasmę“.
Būtent
šie motyvai, išdėstyti Apaštališkajame laiške, privedė prie motu proprio „Dolentium
hominum“, kuriuo Jonas Paulius II įsteigė naują Šv. Sosto dikasteriją, skirtą sveikatos
darbuotojų sielovadai, o po trejų metų vykdydamas Romos Kurijos reformą, apaštališkąja
konstitucija „Pastor Bonus“ Popiežiškąją komisiją pertvarkė į Popiežiškąją sveikatos
darbuotojų sielovados tarybą, tuomet įgijusią tokį savarankiškumą, kokį Apaštališkoji
konstitucija suteikė visoms dikasterijoms.
Arkivyskupas Zimowski priminė savo
pirmtako ir pirmojo Sveikatos sielovados tarybos pirmininko kardinolo Fiorenzo Angelini
pastabą, jog Apaštališkasis laiškas „Salvifici Doloris“ laikytinas atramos tašku ir
ryškiu žmogišku ir dvasiniu kelrodžiu, liudijančiu aiškų Bažnyčios nusistatymą ir
jos atsakymą į pačią tikriausią kančios prasmę. Kartą kreipdamasis į katalikų gydytojų
suvažiavimo dalyvius garbingasis Dievo tarnas Jonas Paulius II kalbėjo, kad iš patirties
žinome, jog iš medikų žmogus tikisi ne vien gydymo, kuris kartais gali ir nepateisinti
lūkesčių, bet taip pat žmogiškos paramos. Jis taip pat tikisi sulaukti paramos iš
brolio, galinčio padėti atskleisti gyvenimo viziją, kuri leistų suprasti kančios ir
mirties slėpinius. Iš kur semtis tokio supratimo, jei ne iš tikėjimo, galinčio atsakyti
į pačius svarbiausius egzistencinius klausimus, - pažymėjo anuomet Jonas Paulius II.
Pastaraisiais dešimtmečiais diskusija pradėjo liesti ir klausimus apie kūrinijos
„sveikatą“, kaip prielaidą žmogaus sveikatai. Taip pat popiežius Benediktas XVI savo
enciklikoje „Caritas in veritate“ kalba apie kūrinijos apsaugą, kaip sveiko gyvenimo
sąlygą žmonėms, bendruomenėms ir visai žmonijai. (sk)