Popiežius paragino Dievo pašauktuosius dosniai atsiverti jo malonės veikimui
Šventasis Tėvas sekmadienio vidudienio maldos susirikime komentuodamas penktojo eilinio
sekmadienio Mišių Dievo žodžio liturgijos skaitinius paminėjo dieviškojo pašaukimo
temą.
Pranašas Izaijas triskart Šventojo Galybių Viešpaties akivaizdoje nesijuto
galįs deramai atsiliepti į jo kvietimą. Tačiau po to, kai jam serafinas vizijoje panaikino
kaltę ir nuvalė nuodėmę, pranašas atsiliepė „Štai aš, siusk mane“. Panašūs niuansai
pastebimi stebuklingos žūklės pasakojime. Jėzaus paraginti apaštalai po nesėkmingos
žūklės išmetė tinklus ir prigaudė gausybę žuvų. Tačiau Simonas Petras nepuolė Jėzui
dėkoti už nepaprastą žūklę, o puldamas jam į kojas sakė: „Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie,
nes aš – nusidėjėlis“. Tada Jėzus jį padrąsino sakydamas: „Nebijok! Nuo šiol jau žmones
žvejosi“. Taip pat ir apaštalas Paulius, prisimindamas savo, kaip Bažnyčios persekiotojo,
praeitį, skelbiasi buvęs nevertas vadintis apaštalu, bet pripažįsta, kad jame esanti
Dievo malonė nuveikė nuostabius darbus ir, nepaisant jo asmeninių trūkumų, pavedė
uždavinį ir garbę skelbti Evangeliją.
Pasak popiežiaus, šie trys pavyzdžiai
rodo, kad susitikimas su Dievu leidžia žmogui pripažinti savo menkumą ir trūkumus,
ribas ir nuodėmes. Tačiau, nepaisant to, Dievas, būdamas kupinas gailestingumo ir
atleidimo, perkeičia žmogaus gyvenimą ir jį kviečia sekti juo.
Taip pat popiežius
Benediktas XVI sekmadienio vidudienio susitikime kvietė visus gavusius dieviškojo
pašaukimo malonę kreipti mintis ne į savo asmeninius ribotumus, o pagal Izaijo, Petro
ir Pauliaus nuolankų liudijimą ištikimai stebėti Viešpatį, atsiverti jo gailestingumui
ir su džiaugsmu visą save pavesti jam.
„Žmogus mato, kas akimis matoma, o
Viešpats žiūri į širdį“ (1 Sam 16,7) - ir vargšus bei silpnus, bet į jį tikinčius
žmones padaro nepalenkiamais apaštalais ir išganymo skelbėjais, - kalbėjo Šv. Tėvas.
Popiežius paragino tikinčiuosius ypač per dabartiniu metu minimus Kunigų metus
ypatingai melstis, kad Viešpats siųstų pakankamai darbininkų į savo pjūtį ir kad į
pašaukimą atsiliepiantieji gebėtų tai daryti dosniai, pasitikėdami ne savo jėgomis,
o atsiverdami Viešpaties malonės veikimui, kaip tai darė Izaijas, Petras ir Paulius.
*
Sekmadienį Italijos Bažnyčia 32 kartą minėjo nacionalinę Gyvybės
dieną. Ja paminėdamas popiežius Benediktas XVI pažymėjo, kad žmogus nėra savo gyvenimo
šeimininkas ir kad visi esame pašaukti sergėti ir gerbti gyvybę. Šventasis Tėvas paminėjo
ekonomikos sunkmečio ypač spaudžiamus pačius silpniausius ir labiausiai pažeidžiamus
visuomenės narius.
Esama padėtis verčia ne tik skatinti pilnutinę žmogaus
plėtrą kaip būdą pašalinti nepriteklių ir įveikti sunkumus, bet ir prisiminti, kad
žmogaus tikslas nėra materialinė gerovė, o pats Dievas ir kad todėl reikia ginti ir
gerbti žmogaus egzistenciją kiekviename jos etape, nuo prasidėjimo iki natūralios
pabaigos, - pažymėjo popiežius.
Šventasis Tėvas atsisveikino su sekmadienio
„Viešpaties Angelo“ maldos susitikimo dalyviais priminimu, jog vasario 11 d. rytą
Lurdo Marijos ir XVIII Pasaulinės ligonių dienos proga aukos Šv. Mišias ligoniams
Šv. Petro bazilikoje. (sk)