Popiežiaus bendroji audiencija. Katechezė apie šv. Dominyką.

Prieš savaitę trečiadienio bendrosios audiencijos katechezėje kalbėjęs apie didelę įtaką vėlyvųjų viduramžių Bažnyčiai turėjusio pranciškonų ordino pradininką šv. Pranciškų Asyžietį, šį trečiadienį popiežius pristatė maždaug tuo pat metu gimusio dominikonų ordino įkūrėją šv. Dominyką Guzmaną.

Dominykas gimė Ispanijoje apie 1170 metus kilmingoje šeimoje. Studijavo tuo metu garsiojoje Palensijos mokykloje. Buvo labai uolus Šventojo Rašto studentas, bet kartu ir žmonių vargui jautrus artimo meilės liudytojas. Pasakojama, kad vieną kartą jis pardavęs mokslui būtiną ir tais laikais labai brangią knygą, už gautus sušelpė nuo sausros nukentėjusius valstiečius. Priėmęs kunigo šventimus Dominykas iškart buvo paskirtas į garbingą Osmos vyskupijos katedros kapitulos kanauninko postą. Staigus šuolis karjeros laiptais neapsvaigino jaunojo kunigo; jis puikiai suprato, jog kitų pripažinimą galima užsitarnauti tik darbu ir nuolankumu. Popiežius čia priminė ką buvo sakęs pernai rugsėjo mėnesį vadovautos naujų vyskupų konsekravimo iškilmės metu. Karjeros pagunda, deja, nesvetima ir Bažnyčios vadovams. Dėl to vis iš naujo turime įsisąmoninti, jog šventimai mums suteikti ne dėl prestižo ir ne tam, kad kiti mus gerbtų, bet kad tarnautume, - sakė popiežius.

Osmos vyskupas, vardu Diego, greit pastebėjo jaunojo kanauninko uolumą ir išmintį. Dažnai jam skirdavo ypatingo pasitikėjimo reikalaujančias užduotis, pasiimdavo Dominyką į diplomatines misijas, į kurias vyskupą kartais siųsdavo Kastilijos karalius. Lydėdamas vyskupą jaunas kunigas greit susipažino su to meto Bažnyčios problemomis ir jai metamais iššūkiais – šiaurės Europoje ištisos tautos dar nebuvo nieko girdėjusios apie Kristų, kitur krikščionys gyveno nesantarvėje, o pietų Prancūzijoje kilę nauji religiniai judėjimai skleidė erezijas. Vieną kartą drauge su vyskupu Diegu lankantis popiežiaus dvare, Dominykui buvo pasiūlyta skelbti Evangelijos tiesą tuo metu pietinėje Prancūzijoje gana gausiems albigensams, tai yra eretikų grupei, skelbusiai dualistinę visatos sampratą. Pasak jų, pasaulį veikia dvi lygiavertės jėgos – gėris ir blogis. Siekdami gėrio, albigensai kategoriškai atmetė viską kas kūniška, praktikavo labai griežtą askezę, netgi nesituokė.

Dominykas noriai priėmė pasiūlymą ir tuoj pat leidosi į albigensų žemes, ėmė su jais polemizuoti. Greit atsirado ir pasekėjų, iš kurių susiformavo būsimos naujos vienuolių bendruomenės užuomazga. Pirmoji Pamokslininkų ordino bendruomenė buvo įkurta Tulūzoje. Jai buvo pritaikyta senoji Augustino regula. Naujos vienuolių bendruomenės kūrimo idėjai iš karto pritarė to meto popiežiai Inocentas III ir Honorijus III.

Dominikonai, panašiai kaip ir maždaug tuo pat metu Italijoje susikūrę pranciškonai, rinkosi elgetaujančio ordino formą, tai yra mobilumą, tiesioginį kontaktą su žmonėmis, neprisirišimą prie žemių ir turtų. Labai svarbus ir ordino ateitį nulėmęs sprendimas buvo siųsti brolius į pačias geriausiais to meto mokyklas, kad jie būtų kuo puikiausiai pasirengę savo darbui.

Kai Dominykas mirė Bolonijoje 1221 metais, jo pradėtas darbas jau buvo davęs nemenkų rezultatų. Dominikonai jau buvo paplitę kone visoje Europoje. Labai greit, jau 1234 metais Dominykas buvo paskelbtas šventuoju. Tai irgi liudija apie jo misijos svarbą to meto Europoje ir apie jo palikto šventumo pavyzdžio poveikį. (jm)