Škotijos vyskupai ketvirtadienį, vasario 4-ąją, pradės ir jau šeštadienį, vasario
6-ąją, užbaigs vizitą Ad limina.
Nors Škotija per visą savo istoriją buvo glaudžiai
susijusi su Anglija, o nuo aštuonioliktojo amžiaus pradžios ir formaliai priklauso
Britanijai, tačiau yra išlaikiusi ir tam tikrą institucijų savarankiškumą bei labai
stiprią kultūrinę ir patriotinę savivoką. Škotijos savarankiškumas atsispindi ir katalikų
Bažnyčios struktūroje. Kaip jau kalbėta prieš keletą dienų pristatant Anglijos ir
Velso Bažnyčią, Didžiojoje Britanijoje veikiančių katalikų vyskupijų ganytojai priklauso
net trims vyskupų konferencijoms. Dauguma jų priklauso Anglijos ir Velso vyskupų konferencijai.
Škotijos vyskupai sudaro atskirą vyskupų konferenciją. Tuo tarpu Šiaurės Airijos katalikų
vyskupai, sudaro bendrą vyskupų konferenciją su Airijos Respublikos ganytojais.
Iš
maždaug 5 milijonų Škotijos gyventojų, katalikų Bažnyčiai priklauso 700 tūkstančių
žmonių. Dauguma škotų yra presibiterionų Bažnyčios nariai, tai yra priklauso Škotijoje
susikūrusiai kalviniško protestantizmo atšakai, kuri vėliau paplito ir kitose šalyse,
pirmiausia Šiaurės Amerikoje. Dalis škotų priklauso ir anglikonų Bažnyčiai bei naujoms
krikščioniškoms charizminėms bendruomenėms.
Škotijos katalikų Bažnyčia susideda
iš dviejų metropolinių provincijų – Edinburgo arkivyskupijos su keturiomis sufraganinėmis
vyskupijomis ir Glazgo arkivyskupijos su dviem sufraganinėmis vyskupijomis. (jm)