Popiežius sekmadienio vidudienį: Meilė turi būti tikinčio žmogaus veikimo „stilius“

Prieš sekmadienio vidudienio maldą sakytoje kalboje, kaip paprastai, komentuodamas liturgijos skaitinius, popiežius atkreipė dėmesį į šio ketvirtojo eilinio metų sekmadienio Mišių antrajame skaitinyje girdėtą garsųjį apaštalo šv. Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams himną meilei.

Siekiant tobulumo neprivaloma būti apdovanotam nepaprastomis savybėmis – kalbėti kitomis kalbomis, žinoti visas paslaptis, tikėjimo dėka daryti herojiškus darbus. Žmogaus tobulėjimo kelyje svarbiausia meilė – ta tikroji meilė, kurią Dievas mums apreiškė Jėzuje Kristuje. Ir nors meilė yra pati svarbiausia, ji „nesididžiuoja ir neišpuiksta“, bet „su džiaugsmu pritaria tiesai“ ir kitam linkio gero. Kas tikrai myli, „neieško sau naudos“, „nepasiduoda piktumui“, bet „visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria“ (plg 1 Kor 13,4-7). Galiausiai, kai susitiksime su Dievu akis į akį, visa praeis, išskyrus meilę. Meilė išliks visiems amžiams, nes pats Dievas yra meilė ir mylėdami mes esame į jį panašūs, su juo susivieniję.

Kol gyvename šiame pasaulyje meilė turi būti svarbiausias krikščionio bruožas; meilė turi būti visko ką jis tiki ir ką daro sintezė. Dėl to, - sakė popiežius, - meilės tematikai, skyriau savo pirmąją encikliką Deus caritas est. Joje apie meilę buvo kalbama dviem aspektais – kas yra meilė ir kaip ją vykdyti gyvenime. Meilė,- tęsė popiežius, - tai paties Dievo esmė. Tuo pat metu meilė yra ir Dievo, ir Dievą tikinčio žmogaus veikimo „stilius“. Abu šiuos aspektus, tobulai suvienytus, matome Jėzaus asmenyje – jis yra įsikūnijusi meilė, tobulai mums apreikšta jo kryžiaus aukoje.

Baigdamas prieš vidudienio maldą sakytą kalbą, popiežius priminė šį sekmadienį, sausio 31-ąją, Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minėtą šv. Joną Boską, kurio kunigiškojo uolumo pavyzdys svarbus ypač dabar visoje Bažnyčioje minimais kunigų metais.

Po vidudienio maldos dar kartą kreipęsis į Šv. Petro aikštėje buvusius maldininkus, popiežius priminė ir šį sekmadienį minėtą Pasaulinę kovos su raupsų liga dieną. Šia proga jis paminėjo garsųjį raupsuotųjų globėją kunigą šv. Damijoną De Veusterį, kanonizuotą praėjusių metų spalio mėnesį.

Šį sekmadienį buvo minima ir maldos už taiką Šventojoje Žemėje diena. Popiežius sakė, jog jis šia proga vienijasi malda su Jeruzalės Lotynų patriarchu, su Šventosios Žemės kustodijos pranciškonais, su visais Šventosios Žemės ir viso pasaulio katalikais. Šia proga, Šv. Petro aikštėje buvę Italijos katalikų akcijos vaikai paleido keliolika taiką simbolizuojančių balandžių. Porą balandžių, vaikai drauge su popiežiumi paleido iš Vatikano apaštališkųjų rūmų lango.

Galiausiai, kalbėdamas sekmadienio vidudienio maldos proga, popiežius taip pat pareiškė solidarumą Italijos darbininkams, dėl krizės praradusiems darbą arba ištiktiems grėsmės jį prarasti. Vyriausybę, darbdavius ir profesines sąjungas popiežius ragino padaryti viską kas įmanoma, kad būtų išsaugotos darbo vietos ir kad šeimos neprarastų išlaikymui būtinų pajamų šaltinio. (jm)