Popiežiaus žinia Paulinei visuomenės komunikavimo dienai: „Kunigas ir sielovada skaitmeninės komunikacijos pasaulyje“

Šeštadienį Vatikano spaudos salėje pristatyta popiežiaus Benedikto XVI žinia šių metų Pasaulinei visuomenės komunikavimo dienai, minėsimai gegužės 16-ąją. Šiemet ji bus minima jau 44 kartą nuo šios tradicijos įvedimo, iškart po Vatikano II Susirinkimo. Jai skirtos popiežiaus žinios tema: „Kunigas ir sielovada skaitmeninės komunikacijos pasaulyje: naujosios priemonės Žodžio tarnyboje“.

Paprastai popiežiaus žinia Pasaulinei visuomenės komunikavimo dienai skelbiama sausio 24-ąją, kuomet Bažnyčios liturginis kalendorius mini žurnalistų ir visų žiniasklaidininkų dangiškąjį globėją šv. Pranciškų Salezietį. Šiemet šio šventojo liturginio minėjimo diena sutampa su sekmadieniu, tad popiežiaus dokumentas paskelbtas dieną anksčiau, šeštadienį, sausio 23-ąją. Ta proga Popiežiškosios visuomenės komunikavimo tarybos pirmininkas arkivyskupas Claudio Maria Celli šeštadienio rytą aukojo šv. Pranciškaus Saleziečio liturginio minėjimo Mišias Romos Santa Maria in Traspontina bažnyčioje, esančioje prie pat Vatikano, o vėliau, šeštadienį priešpiet, Vatikano spaudos salėje vadovavo popiežiaus dokumento pristatymui.

Popiežiaus žinioje Pasaulinei visuomenės komunikavimo dienai pirmiausia primenama, jog šiemet ji minima Kunigų metais ir kad dėl to jos tema priderinta prie šiuo metu Bažnyčios skiriamo ypatingo dėmesio kunigų misijos apmąstymui. Naujosios komunikavimo priemonės, naudojančios skaitmenines technologijas, jau ir sielovados baruose yra tapusios eiliniais kasdienio darbo instrumentais. Šiame, jau mūsų kasdienybės dalimi tapusiame skaitmeninių technologijų naudojimo kontekste, popiežius kviečia permąstyti kai kuriuos esminius kunigo pašaukimo elementus. Vakar ir šiandien Bažnyčia yra pašaukta būti žmogaus vienybės su Dievu ugdymo instrumentu ir vieta. Kunigas pašauktas vykdyti tarpininkavimo misiją su Kristumi ir Kristaus vardu. Popiežius primena kunigo misiją puikiai nusakančius visada aktualius apaštalo Pauliaus žodžius: „Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas. Kaipgi žmonės šauksis to, kurio neįtikėjo?! Kaipgi jie įtikės tą, apie kurį negirdėjo?! Kaip išgirs be skelbėjo?! 15 O kas gi skelbs nesiųstas?“ (Rm 10,13-15)

Norėdami atsakyti į šiuos klausimus dabartinės kultūros ir dabartinių sparčių permainų akivaizdoje, ir ypač norėdami duoti atsakymą į šiuos klausimus dabartinei jaunajai kartai, - rašo popiežius, - privalome būti įvaldę naująsias komunikavimo priemones. Ir šiame naujame komunikavimo ir evangelizavimo kontekste turime suprasti apaštalo Pauliaus įspėjimą: „vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos“ (1 Kor 9,16).

Toliau popiežiaus dokumente užsiminta ir apie šiuolaikinės sielovados sričiai priklausantį atsakingumo ugdymą kasdieniame gyvenime naudojantis naujomis komunikacijos priemonėmis, kad jomis gaunama informacija ugdytų, o ne žalotų ypač jauno žmogaus asmenybės ugdymą. Paliestas taip pat platesnis skaitmeninės komunikacijos Bažnyčios misijoje pašaukimas – jo naudojimas religijų ir kultūrų dialoge ir bendravime.

Galiausiai, baigdamas Pasaulinei visuomenės komunikavimo dienai skirtą savo dokumentą, popiežius ragina kunigus būti drąsiems ir išradingiems savojoje apaštalavimo misijoje. Ieškokime ir naujų būdų naudotis mums teikiamomis priemonėmis, ieškokime naujų kelių, kuriais žinią apie priskėlusį Kristų galėtume nunešti dabartinio pasaulio gyventojams, - rašoma dokumente.

Žurnalistų ir rašytojų globėjas šv. Pranciškus Salezietis

Jis gimė 1567 metais, tai yra pačiame Vakarų Europą apėmusio protestantiškojo judėjimo įkarštyje, vos penkiems dešimtmečiams praėjus nuo Martyno Liuterio sužadinto judėjimo pradžios. Mokėsi geriausiose ano meto mokyklose - Paryžiaus ir Paduvos universitetuose. Tapęs kunigu pradėjo dirbti Ženevoje, kurios gyventojų daugumą tuo metu sudarė kalvinistai. Santykiai tarp katalikų ir kalvinistų buvo tiek įtempti, kad Ženevos katalikų vyskupas buvo priverstas iškelti savo rezidenciją iš Ženevos miesto. Žinoma, ir apie ekumeninį krikščionių bendravimą tais laikais dar nebuvo įmanoma nė pasvajoti, o dažniausias argumentas būdavo ginklų jėga.

Tačiau Pranciškus jau tais laikais siūlė atkovoti Ženevą meilės ginklais ir žodžiu. Poleminiais, bet oponentą gerbiančiais straipsniais, Pranciškus nusipelnė ir tam tikros kalvinistų pagarbos, o Romos Bažnyčios vyresnybė, įvertindama jo pastangas, paskyrė jį Ženevos vyskupu. Vyskupo šventimai jam buvo suteikti 1602 metais.

Tiek protestantizmo idėjų plitimui, tiek ir katalikiškai kontrreformacijai lemtingas buvo spaudos išradimas. Jis ženklino naują kultūros epochą. Būtent naujojo išradimo dėka reformacija galėjo palyginti greitai išplisti. Katalikų Bažnyčia taip pat stengėsi neatsilikti šioje srityje. Spauda tapo galingu įrankiu stabdant protestantiškos reformos plitimą ir skleidžiant Tridento Susirinkimo dvasią. Šioje veikloje viena pagrindinių figūrų buvo būtent šv. Pranciškus Salezietis. Dėl tikintiesiems palikto nemenko rašytinio palikimo vėliau jis susilaukė Bažnyčios mokytojo titulo, o taip pat buvo paskelbtas rašytojų ir žurnalistų globėju.

Galima dar pridurti, kad šv. Pranciškaus Saleziečio vardą pasirinko devynioliktojo amžiaus pabaigoje įkurta saleziečių kongregacija. Šv. Jonas Boskas saviesiems sekėjams pavyzdžiu nurodė uolųjį Ženevos vyskupą šv. Pranciškų. (jm)