Galbūt 500 žmonių žuvo krikščionių ir musulmonų neramumuose Nigerijoje
Nigerijos Ibadan provincijos katalikų vyskupai griežtai pasmerkė pastarosiomis dienomis
Džoso mieste vykusius gyventojų susirėmimus, pareikalavusius šimtų žmonių aukų. Ganytojai
pakartotinai paprašė teisėsaugos pareigūnų veiksmingai kontroliuoti padėtį ir užtikrinti
gyventojų saugumą. Vyskupai taip pat atmetė žiniasklaidos tvirtinimus, jog skaitlingų
aukų pareikalavusias riaušes sukurstė religinė nesantaika tarp krikščionių ir musulmonų,
kaip nepagrįstus spėliojimus.
Manoma, kad nuo praėjusį savaitgalį įsiplieskusių
neramumų žuvo mažiausiai 300, o gal net keliais šimtais daugiau žmonių, nors Nigerijos
policijos pranešimuose kalbama tik apie kelias dešimtis žuvusiųjų.
Misijų
žinių agentūra MISNA praneša, kad riaušės privertė maždaug 18 tūkstančių Džoso gyventojų
apleisti gyvenamuosius namus.
Džosą ištiko humanitarinė krizė, benamiams trūksta
vandens ir maisto, - pareiškė misijų žinių agentūrai MISNA Tarptautinės Raudonojo
Kryžiaus organizacijos atstovė Nigerijoje Blessing Ejiofor, pasak kurios dar per anksti
skelbti, kiek ištikrųjų žuvo žmonių. Mūsų pagrindinė užduotis, aprūpinti maistu ir
geriamu vandeniu tūkstančius pabėgėlių, prisiglaudusių mokyklose, nuovadose, improvizuotose
stovyklose, bažnyčiose ir mečetėse, - sakė atstovė. Jos manymu, daug smurto išgąsdintų
žmonių netrukus galės sugrįžti į savo namus, kurių dauguma nenukentėjo per pastarųjų
dienų veiksmus.
Situacija mieste stabilizavosi tik po to, kad į jį atvyko šešių
kariuomenės dalinių kariai ir keli šimtai policijos pareigūnų. Tačiau dar aiškinamasi
dėl priežasčių, kurios galėjo sukelti Džoso gyventojų riaušes. Žiniasklaidos pranešimus,
esą konfliktą sukėlė religinės priežastys, atmetė tiek vietos arkivyskupas, tiek aukšto
rango Nigerijos valdžios pareigūnas.
Pasak Džoso arkivyskupo Ignatius Ayau
Kaigama, religinio konflikto Džose stereotipas, kokį linksta kurti žiniasklaida, neatitinka
tikrovės. Pasak jo, vien todėl, kad Nigerija religiniu požiūriu yra beveik lygiomis
pasidalijusi tarp musulmonų ir krikščionių, viską linkstama vertinti pagal gyventojų
religiją. Todėl tam tikra žiniasklaida, pasakodama apie eilinį kivirčą turgavietėje
tarp dviejų asmenų, būtinai įvardys religiją, kaip jų nesutarimo priežastį, - sakė
Džoso arkivyskupas.
Pastarųjų dienų smurto proveržius nulėmė labiau etninės
ir politinės priežastys nei religinės, - sakė katalikų ganytojas. Panašiai samprotavo
ir Nigerijos Aukščiausiosios tarybos generalinis sekretorius islamo reikalams Lateef
Adegbite, pasak kurio „konfesijos visai nesisijusios su tuo, kas įvyko Džose“, - pranešė
misijų žinių agentūra „MISNA“.
Politiniai neramumai tame pačiame Džoso mieste
nekartą praeityje pareikalavo skaitlingų žmonių aukų. Smurto proveržiai prasidėjo
1994 metais. Riaušės Džose 2001 metų rugsėjo pareikalavo tūkstančio žmonių gyvybes,
2004 metais septynių šimtų, 2008 – trijų šimtų. Pasak žmogaus teisių organizacijos
„Human Rights Watch“, Džose nuo 1999 metų žuvo iš viso 13,500 žmonių.
Ne tiek
religija, kiek skurdas, negalėjimas įsigyti žemės, savanaudiška politika ir ekonomika,
nedarbas, socialinė apatija ir ekonominių perspektyvų nebūvimas yra tikrosios dažnų
smurto proveržių priežastys. Tik tuomet kai bus sprendžiamos jos, o ne neegzistuojanti
etninė-religinė įtampa, bus galima išvengti naujų smurto proveržių pasikartojimo atvejų
ateityje, - pareiškė misijų žinių agentūros „MISNA“ pašnekintas Nigerijoje besidarbuojantis
misionierius. (sk)