Tarptautinė pagalba nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems Haičio gyventojams

Praėjus jau savaitei nuo galingo žemės drebėjimo stichijos, gelbėtojai paskelbė, jog vis dar neįmanoma tiksliai nustatyti žuvusiųjų skaičiaus, tačiau galimas dalykas, kad jų – per 200 tūkstančių.

Į Haitį iš maždaug dvidešimties kraštų atvykę gelbėtojai toliau kasinėjasi po nukentėjusių miestų griuvėsiais ieškodami galimų gyvų aukų. Tačiau Port o Prense vyrauja netvarka ir nusivylimas, nes tūkstančiai žmonių yra likę be maisto, vandens ir kitų būtiniausių gyvenimui dalykų. Didžiulės būtiniausių dalykų siuntos jau yra pasiekusios Haičio sostinę, tačiau anot kai kurių pranešimų, gelbėtojai susiduria su didžiuliais pagalbos paskirstymo sunkumais. Pirmadienį Port o Prenso oro uoste nepaaiškintomis aplinkybėmis žuvo vienas amerikietis ir trys žmonės buvo sužeisti. Be to, apžvalgininkai būgštauja, jog nukentėjusių žmonių neviltis gali pratrūkti smurto proveržiais. Šimtai gydytojų yra atvykę į Haitį. Be JAV ir Vakarų šalių, aktyviausios paramą teikiančios pietų šalys yra Kuba, Venesuela ir Brazilija.

Kaimyninės Dominikos Respublikos sostinėje pirmadienį vyko tarptautinė konferencija „Vieningos pastangos dėl geresnio rytojaus Haityje“, kurioje dalyvavo taip pat Haičio prezidentas. Pasak Dominikos Respublikos valstybės vadovo Leonelio Fernandezo, būtina sudaryti specialų fondą Haičio atstatymui. Fondo pagrindą galėtų sudaryti Lotynų Amerikos ir Karibų šalių Paryžiaus klubui gražinamos skolos. Tai būtų maždaug du milijardai dolerių kasmet ateinančių penkerių metų laikotarpiui. Tuo metu Haičio prezidentas Rene Preval paprašė tarptautinės bendruomenės gydyti ne tik žemės drebėjimo atvertas žaizdas, bet ir krašto vystymąsi, ekonomiką, žemės ūkį, švietimą ir sveikatos apsaugą. Jis taip pat paprašė atidėti toje pačioje saloje gyvuojančių dviejų valstybių istorinius nesutarimas ir kurti naujus pagarbius tautų santykius.

Pirmojoje Haičio gelbėjimo fazėje netrūksta nesusipratimų tarp pagalbą teikiančių šalių. Brazilija paskelbė protestą dėl suteikiamos pirmenybės nusileisti JAV lėktuvams ir patikino, jog neleis amerikiečiams kontroliuoti Jungtinių Tautų Haičio stabilizavimo pajėgoms „Minustah“, kurių vadas yra brazilų generolas. Taip pat Prancūzijos valstybės sekretorius bendradarbiavimo klausimas Alain Joyandet formaliai paprašė JT patikslinti JAV pajėgų, kurias sudaro 10 tūkstančių karių, vaidmenį Haityje. Pasigirsta balsų, JAV kontingentą Haityje laikančių „okupaciniu“, nors Haičio prezidentas JAV pastangas pavadino nepamainomomis Haičiui dabartiniu metu. Europos Sąjungos užsienio ir saugumo reikalų vadovė Catherine Ashton patikino, kad šiuo metu dedamos pastangos yra skirtos „padėti Haičiui, o ne okupuoti Haitį“. Tuo metu JT generalinis sekretorius Ban Ki Munas, po apsilankymo sekmadienį Haityje nusprendė trimis su puse tūkstančio karių ir policininkų papildyti JT Haičio stabilizavimo pajėgas, kurias sudaro 11 tūkstančių narių, iš kurių 46 žuvo per žemės drebėjimą ir 500 buvo sužeisti.

Haičio katalikų Bažnyčios vyskupas ir krašto katalikų Caritas prezidentas Pierre Dumas ilgame laiške papasakojo kaip jį užklupo galingas žemės drebėjimas. Dabar, matydamas kaip žemės drebėjimas negailestingai parklupdė sostinės ir kiti miestų bei žmonių gyvenimą, pat netekęs pustrečių metų dukterėčios ir svainio, matydamas kiek daug žmonių žuvo ir tebekenčia, ganytojas pažymėjo, kad žuvusieji nenusipelnė tokios mirties. Mus, kurie išlikome gyvi, šiuo metu slegia didžiulis skaudulys. Tai išbandymo metas visiems haitiečiams. Jis nesitęs amžinai, tačiau turime įveikti šį išbandymą kupini tikėjimo, kad gyvenimo tikslą pasiektume labiau suvienyti. Mus vienijantys simboliai – katedra, prezidentūra, ministerijos ir mokyklos, religinės bendruomenės ir kitos vietos – sugriuvo. Jas turime atstatyti, kad vėl būtų galima gyventi kartu. Dabar dėmesys skubiai pagalbai. Bet netrukus reikės pradėti atstatymo darbus. Tai nereiškia, kad reikia viską atstatyti taip, kaip buvo, o yra galimybė sukurti geresnį Haitį, kuriame žmogus būtų viso ko centras. (sk)