Žydų ir katalikų Bažnyčios santykių puoselėjimas yra nesustabdomas

Popiežiaus Benedikto XVI apsilankymą Romos Didžiojoje sinagogoje, nevieno apžvalgininko pavadiną istorinės ir net pasaulinės reikšmės įvykiu, pats Šventasis Tėvas sekmadienio vidudienį pavadino „dar vienu žingsniu katalikų ir žydų santarvės ir draugystės kelyje“. Todėl šis Benedikto XVI apsilankymas suteikia proga prisiminti kitus, jo pirmtakų apaštalo šv. Petro soste, šiame katalikų ir žydų santykių kelyje įmintus žingsnius, tam tikru būdu privedusius prie istorinio 1986 metų įvykio - Jono Pauliaus II, pirmojo popiežiaus apsilankymo toje pačioje Romos Didžiojoje sinagogoje.

Žydų ir katalikų santykių vienas iš kūrėjų buvo pal. popiežius Jonas XXIII. Buvęs Romos sinagogos vyriausias rabinas, 95 metus einantis Elio Toaff, kuris 1986 metais priėmė sinagogoje Joną Paulių II ir kuris šį sekmadienį dalyvavo popiežiaus Benedikto vizite prisimena, kaip 1962 metų kovo 17 dienos, šeštadienio, vakarą su kitais iš sinagogos išeinančiais žydais pamatė automobiliu pravažiuojantį popiežių Joną XXIII. Popiežius tą sykį paprašė sustabdyti mašiną ir pasiteiravo, kas anie žmonės, o išgirdęs, kad tai Romos žydai, juos palaimino. Pasak rabino Toaff, žydai regimai sumišo, bet netrukus apspitę popiežiaus mašiną ėmė jam entuziastingai ploti. Šis gestas, prisimena rabinas Toaff, buvo nepaprastas: tai buvo pirmas kartas istorijoje, kad popiežius laimina žydus ir, anot rabino, galbūt buvo pirmas tikras susitaikymo gestas. Dalydamasis prisiminimais apie šį jam ir kitiems žydų bendruomenės nariams labai gilų įspūdį palikusį įvykį, Toaff papasakojo, jog kai pal. popiežius Jonas gulėjo mirties agonijoje, jis su keliais kitais žydais nukeliavo į šv. Petro aikštę, kad bent tokiu būdu galėtų atsilyginti už neišdildomą įspūdį palikusį popiežiaus Jono XXIII palaiminimą.

Popiežiaus Jono biografijoje minimi skaitlingi kiti jo susitikimai su žydais dar prieš išrinkimą popiežiumi, ypač Turkijoje, kur Antrojo pasaulinio karo metais buvo Apaštališkasis delegatas. Jis 1944 metais delegatūroje priėmė Didįjį Jeruzalės rabiną Herzogą, susitiko su Palestinos žydų agentūros pirmininku Hayim Barlas. O viename 1943 metų laiške, komentuodamas sovietų Juodojoje jūroje apšaudyto Strumos laivo su 769 žydų pabėgėlių paskandinimą, rašė – „esame vieno iš didžiausių žmonijos istorijos slėpinių akivaizdoje. Vargšai Izraelio vaikai. Aš kasdien jaučiu jų dejones. Juos užjaučiu ir darau ką galiu jiems padėti. Jie yra Jėzaus giminaičiai ir bendrapiliečiai“.

Pasak istoriko Andrea Riccardi, Jonas XXIII savo gestais pradėjo tai, ką Vatikano II susirinkimas paskelbė deklaracijoje apie santykius su nekrikščioniškomis religijomis „Nostra Aetate“ 1965 metais, tai yra, jog žydų ir katalikų Bažnyčios santykių puoselėjimas yra nesustabdomas. Po šiuo susirinkimo dokumentu, greta popiežiaus Pauliaus VI parašo, yra visų susirinkimo tėvų parašai, įskaitant dviejų būsimų popiežių – Albino Luciani- Jono Pauliaus I ir Karolio Vojtylos-Jono Pauliaus II. Benedikto XVI vizito Romos sinagogoje proga išleistame leidinyje be kita ko pateikta šių trijų parašų po „Nostra Aetate“ deklaracija faksimilė.

Susirinkimas pasmerkė neapykantą ir persekiojimą bei bet kokias antisemitines apraiškas. Šitaip buvo atvertas naujas katalikų ir žydų „broliško dialogo“ puslapis, kuris įvairiomis skaitlingomis formomis buvo išreikštas popiežiaus Pauliaus VI pontifikate. Paulius VI be kita ko savo programinėje enciklikoje „Ecclesiam Suam“ 1964 metais rašė apie žydus kaip apie svarbius Bažnyčios pašnekovus: „turime mintyse nuoširdžios pagarbos vertus Izraelio tautos vaikus, ištikimus religijai, kurią vadiname Senuoju Testamentu“.

Be skaitlingų kitų žingsnių katalikų ir žydų santarvės ir draugystės kelyje, ypač įsimintinos trys popiežių kelionės į Šventąją Žemę, Pauliaus VI 1964 metais, Jono Pauliaus II 2000 metais ir Benedikto XVI 2009 metais ir ypač pastarųjų dviejų malda prie raudų dienos.

Nepaisant tebeesančių problemų ir sunkumų, abiejų religijų atstovų santykiuose vyrauja didžiulės pagarbos ir dialogo dvasia. Tai, pasak Benedikto XVI, liudija apie santykių brandą ir pasiryžimą labiau už viską vertinti tai kas vienija žydus ir katalikus. Apsilankymas Didžiojoje Romos sinagogoje popiežiui Benediktui XVI suteikė progą „dar kartą paprašyti, kad Visagalis Dievas sustiprintų žydų ir katalikų brolystę ir sutvirtintų jų sutarimą“. (sk)