Popiežius Romos vietinei valdžiai: svarbiausias tikslas turi būti visuotinės gerovės siekimas

Ketvirtadienio rytą įvyko tradicinis naujametinis popiežiaus susitikimas su Romos vietinės valdžios vadovais. Popiežių aplankė visų trijų vietinės administracijos pakopų vadovai ir pareigūnai – Romos miesto, Romos provincijos ir Lacijaus regiono, tai yra istorinio lotynų krašto, kurio dabartinėse administracinėse ribose yra Romos miestas ir provincija. Pirmiausia popiežius privačioje audiencijoje priėmė Romos miesto merą bei Romos provincijos prezidentą ir Lacijaus regiono viceprezidentą. Paskui susitiko su visų trijų vietinės valdžios pakopų administracijos pareigūnais ir su tarybų nariais.

Pasaulio ekonomiką ištikusi krizė, - kalbėjo popiežius, - turėjo įtakos ir Romos bei Lacijaus gyventojams ir įmonėms. Tuo pat metu ji taip pat suteikė progą persvarstyti pastaruoju metu galiojusius plėtros modelius. Enciklikoje Caritas in vertite priminiau, kad į žmogiškosios pažangos procesą turi būtį įtrauktas visas žmogus, visi žmogiškumo aspektai, ir ji turi vadovautis meile ir tiesa. Žmogaus asmuo turi būti pačiame politinės veiklos centre; žmogaus dvasinis ir moralinis augimas turi būti svarbiausias tikslas tiems, kurie yra pašaukti administruoti pilietinės bendruomenės gyvenimą. Taip pat labai svarbu, kad žmonių pasitikėjimą pelniusiems pilietinių institucijų vadovams svarbiausias veiklos tikslas būtų visuotinės gerovės siekimas. „Tokios gerovės turi būti trokštama ne sau pačiam, bet žmonėms, priklausantiems socialinei bendruomenei ir tik joje galintiems veiksmingiau pasiekti savo tikrąją gerovę“ (Caritas in veritate 7). Kad tai būtų įmanoma, reikia tam tikros sveikos dialektikos pilietinių institucijų viduje, nes nuo vieningumo priimant sprendimus priklauso jų veiksmingumas ugdant administruojamose teritorijose gyvenančių žmonių gerovę.

Audiencijoje dalyvavusiems Romos miesto ir provincijos bei Lacijaus regiono valdžios vadovams popiežius dėkojo už pastaruoju metu dėtas pastangas, už teisingumo ir solidarumo ugdymą, už deramą dėmesį silpniausiems visuomenės sluoksniams. Popiežius taip pat dėkojo už gana glaudų bendradarbiavimą su Romos vyskupijos vikariatu, ypač tose srityse, kur valstybinės ir bažnytinės institucijos siekia tų pačių tikslų. Popiežiaus kalboje taip pat paminėta urbanistinė plėtra vis labiau, dėmesinga žmogaus poreikiams. Pastaruoju metu vis labiau stengiamasi, kad naujieji gyvenamieji rajonai suteiktų žmonėms ne tik būstą, bet sudarytų sąlygas tenkinti ir įvarius socialinius bei kultūrinius poreikius. Benediktas XVI čia paminėjo ir vietinės valdžios bei vyskupijos bendradarbiavimą derinant naujų parapijų steigimą su bendrais urbanistiniais planais.

Apžvelgdamas vietinės valdžios ir Bažnyčios bendradarbiavimą popiežius atskirai palietė rūpinimąsi šeimos gerove, švietimą ir sveikatos apsaugą. Ragino ir toliau stengtis, kad ypač daugiavaikės šeimos nebūtų paliktos likimo valiai, nes augindama ir auklėdama naują žmonių kartą šeima yra svarbiausia ir nepamainoma visuomenės audinio ląstelė. Pabrėžęs, kad nemažiau svarbų vaidmenį atlieka ir mokyklos, popiežius atskirai paminėjo lytinio švietimo ir ugdymo svarbą. Reikia vengti šių fundamentalių žmogaus gyvenimo temų banalizavimo. Bažnyčia ragina mokytojus rimtai ir atsakingai perduoti jaunimui kilnią meilės ir seksualumo viziją. Jei šioje srityje Bažnyčia taria „ne“ tam tikriems dalykams, tai ji tai daro tik dėl to, kad trokšta visur ir visada sakyti „taip“ gyvybei ir meilei.

Galiausiai popiežius paminėjo bene ryškiausią ir sėkmingiausią bažnytinių ir valstybinių institucijų bendradarbiavimo sritį – sveikatos apsaugą ir socialinę pagalbą, kur katalikiškos ligoninės ir prieglaudos nuo seno pirmauja gydomų ir aprūpinamų žmonių skaičiumi. Popiežius dėkojo už joms skiriamą finansinę paramą ir linkėjo, kad šis vaisingas bendradarbiavimas būtų plėtojamas. (jm)