Sekmadienį popiežius lankys Romos sinagogą. Vizito programa ir kontekstas.
Ateinantį sekmadienį, sausio 17 dieną, po pietų, popiežius Benediktas XVI aplankys
Romos sinagogą. Tą pačią dieną Italijoje ir kai kuriose kitose šalyse bus minima tradicinė
žydų ir katalikų dialogo diena. Tą pačią dieną taip pat prasidės devintasis žydų ir
katalikų dialogo komisijos susitikimas, šį kartą skirtas judaizmo ir krikščionybės
mokymui apie žmogaus atsakomybę už kūriniją.
„Švino moedas“
Popiežiaus
vizitui parinkta diena, pagal mūsiškį krikščionišką kalendorių – 2010-ųjų Viešpaties
metų sausio 17-oji, pagal žydų kalendorių – 5570 metų nuo pasaulio sukūrimo ševato
mėnesio 2-oji, sutampa su nelabai šlovingo žydų ir krikščionių santykių įvykio minėjimu.
Romos žydų bendruomenė ševato mėnesio 2 dieną mini vadinamąjį „Švino moedą“ – tai
yra stebuklingo išsigelbėjimo nuo krikščionių keršto metines. 1793 metais žydų kalendoriaus
penktojo mėnesio 2 dieną minia įtūžusių romiečių kėsinosi padegti Romos getą. Buvo
manoma, kad gete slapstosi prancūzai revoliucionieriai, skleidžiantys Romoje antibažnytines
idėjas. Tačiau kai užpuolėjai su deglais ir vėzdais prisartino prie geto vartų, staiga
virš miesto atslinko tamsus kaip švinas debesis ir prasidėjo smarki audra, kuri užgesino
užpuolikų deglus ir juos pačius išvaikė. Romos žydai kasmet minini šitą įvykį ir dėkoja
Dievui už stebuklingą išgelbėjimą. Šio įvykio atminimui buvo įkurta brolija, pavadinta
“Ezra be-zarod”, kuri kasmet ševato 2 dieną rengia „Švino moedo“ minėjimą. Šiemet
žydų kalendoriaus ševato 2 dieną sutampa su mūsų kalendoriaus sausio 17-ąja.
Popiežiaus
vizito programa
Popiežius į buvusio Romos geto teritoriją atvyks sekmadienį
po pietų, 16.25 val. Pasisveikinęs su Romos rabinu ir su žydų bendruomenės vadovais,
padės gėlių prie paminklo 1943 metų spalio 16-osios deportacijos į Vokietijos konclagerius
aukoms. Numatytas taip pat trumpas sustojimas prie paminklo, pastatyto žydų berniukui
Stefano Taché nužudytam 1982 metais. Tų metų rudenį buvo surengtas palestiniečių teroristų
pasikėsinimas į Romos žydų mokyklą. Žuvo vienas vaikas ir beveik keturias dešimtys
kitų buvo sužeisti. Sinagogoje popiežiaus lauks Romos ir Italijos žydų bendruomenių
vadovai. Po sveikinimo kalbų ir po bendrai kalbamos 133 psalmės, kalbą pasakys Benediktas
XVI. Išeidamas iš sinagogos, popiežius trumpam sustos prie jo vizitui atminti pasodinto
alyvmedžio. Po to, prie sinagogos veikiančiame žydų muziejuje popiežius ir žydų bendruomenės
vadovai atidarys parodą, kurioje bus eksponuojami aštuonioliktojo amžiaus tapybos
ir grafikos darbai, vaizduojantys to laikotarpio žydų dalyvavimą popiežių vainikavimo
iškilmėse. Galiausiai, apie 18 val., užbaigdamas vizitą žydų kvartale, Benediktas
XVI dar užsuks į ten pat esančią ispanų apeigų sinagogą.
Romos bendruomenės
istorija
Romos žydų bendruomenė yra viena seniausių pasaulyje diasporos
bendruomenių. Pirmieji žydų pirkliai ir amatininkai Romos mieste įsikūrė apie 140
metus prieš Kristų, o Romos imperijos klestėjimo laikais, tarp pirmojo ir antrojo
amžiaus po Kristaus, apie milijoną gyventojų turėjusioje imperijos sostinėje, žydų
skaičius siekė 40 tūkstančių.
Romos žydų bendruomenė nuo seno istoriniais ryšiais
susijusi su krikščionimis. Pirmieji Romos krikščionys buvo žydai, įtikėję Kristų.
Apaštalo Pauliaus laiške Romiečiams minima net keliolika vardų. Laiško pabaigoje Paulius
sveikina Priską ir Akvilą, Epenetą, Mariją, Androniką, Juniją, Amplijatą ir dar daugelį
kitų, kurie, kilę iš Romoje gyvenusių žydų pirklių ir amatininkų, įtikėję Kristų,
sudarė pirmąjį Romos krikščioniškos bendruomenės branduolį. Vėliau, įsitvirtinus krikščionybei,
žydų bendruomenė neišnyko. Žydų ir krikščionių santykiai amžiams bėgant, tiesa, klostėsi
įvairiai: ne visada buvo geri ir teisingi, būta netolerancijos ir diskriminacijos,
bet antra vertus – popiežiaus mieste žydai nebuvo persekiojami, kaip tuo pat metu
kitur Europoje.
Romos žydų bendruomenė, savo istorine kilme ir savo religinėmis
apeigomis, skiriasi nuo dviejų pagrindinių žydų diasporos tradicijų – sefardų ir aškenazių.
Romos bendruomenė savęs netapatina nei su sefardais, nei su aškenaziais, bet save
vadina tiesiog Romos broliais. Vėlesniais laikais Romoje apsigyveno taip pat ir iš
kitų kraštų atvykusių žydų, visų pirma sefardų iš Ispanijos ir iš Šiaurės Afrikos.
Greta didžiosios sinagogos, mieste veikia taip pat apie dešimt mažųjų bendruomenės
namų, kuriuose meldžiamasi taip pat ir ispanų, aškenazių bei Tripolio apeigomis. Vis
dėlto, pagrindinis bendruomenės gyvenimo centras yra istoriniame žydų rajone. Buvusio
geto teritorijoje stovinti didžioji sinagoga, pastatyta jau suvienytos Italijos laikais;
statyba baigta 1904 metais.
1986 m. Romos sinagogoje lankėsi Jonas Paulius
II
Prieš Benediktą XVI, Romos sinagogą 1986 metų balandžio 13 dieną aplankė
popiežius Jonas Paulius II. Bendruomenės ir rabinų akivaizdoje Jonas Paulius II pavadino
žydus krikščionių vyresniaisiais broliais. Vienas ano pirmojo apsilankymo organizatorių,
kardinolas Jorge Mejia savo atsiminimuose rašo, kad kai jis Romos vyriausiajam rabinui
pranešė apie popiežiaus troškimą aplankyti sinagogą, rabinas hebrajiškai atsakė psalmės
žodžiais: “Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu”.
Sekmadienį
prasidės katalikų ir žydų dialogo komisijos sesija
Tas pats argentinietis
kardinolas Jorge Mejia vadovaus katalikų Bažnyčios delegacijai, dalyvausiančiai katalikų
ir žydų dialogo komisijos devintojoje sesijoje, kuri prasidės sekmadienį, popiežiaus
Benedikto XVI vizito Romos sinagogoje dieną, ir vyks iki antradienio, sausio 19-osios.
Sesijos tema: „Katalikų ir žydų mokymas apie kūriniją ir gamtosaugą“. Katalikų delegacijai,
be jau minėto kardinolo, priklausys Jeruzalės patriarchas Fouad Twal, apaštališkasis
nuncijus Izraelyje arkivyskupas Antonio Franco, Akos arkivyskupas Elias Chacour, italas
teologas arkivyskupas Bruno Forte, Jeruzalės lotynų patriarcho augziliaras Giacinto
Boulos Marcuzzo, Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos vadovas t. Pierbattista Pizzaballa
bei kiti dvišalį dialogą kuruojantys specialistai. Žydų delegaciją sudarys Haifos
vyriausiasis rabinas Shear Yashuv Cohen, Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų
vadovas David Rosen, Izraelio Didžiojo rabinato generalinis sekretorius Oded Wiener,
Izraelio Bar Ilano universiteto Penkiaknygės studijų instituto vadovas Dienel Sperber
bei kiti rabinai iš Izraelio ir Italijos. (jm)