Šventasis Sostas ir tarptautinė bendruomenė

Metinės Šventojo Tėvo audiencijos diplomatiniam korpusui proga skelbiama statistinė informacija apie šiuo Šventojo Sosto oficialius santykius su pasaulio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Šiuo metu pilnaverčius ambasadų ir apaštališkųjų nunciatūrų rango diplomatinius santykius Šventasis Sostas palaiko su 178 pasaulio valstybėmis. Paskutinė valstybė, su kuria buvo užmegzti pilnaverčiai diplomatiniai santykiai buvo Rusija. Anksčiau keliolika metų buvo palaikomi specialiųjų atstovų rango oficialūs diplomatiniai santykiai, o pernai, gruodžio 9 dieną, jie buvo pakelti į ambasados ir nunciatūros rangą. Nuo 2005 metų pavasario, tai yra nuo Benedikto XVI pontifikato pradžios, diplomatinius santykius su Šventuoju Sostu palaikančių valstybių skaičius nuo 174 išaugo iki 178. Per pastarąjį laikotarpį, be jau minėtos Rusijos, buvo užmegzti pilnaverčiai diplomatiniai santykiai su Juodkalnija, Jungtiniais Arabų Emyratais ir Botsvana. Palyginimui verta pridurti, kad 1978 metais, tai yra Jono Pauliaus II pontifikato pradžioje, valstybių palaikančių diplomatinius santykius su Šventuoju Sostu buvo 84.

Šventasis Sostas šiuo metu taip pat palaiko diplomatinius santykius Europos Sąjunga, Maltos Ordinu ir, specialiųjų atstovų lygio, su Palestinos Išsivadavimo Organizacija. Nuolatinio stebėtojo statusu Šventasis Sostas priklauso Jungtinių Tautų Organizacijai. Savo nuolatinius stebėtojus turi taip pat septyniose specializuotose Jungtinių Tautų sistemos žinybose; priklauso trylikai tarptautinių organizacijų – aštuonioms nario ir penkioms stebėtojo teisėmis. Pasaulyje šiuo metu yra tik šešiolika valstybių, nepalakančių diplomatinių santykių su Šventuoju Sostu: Afganistanas, Saudo Arabija, Butanas, Šiaurės Korėja, Maldyvai, Omanas, Tuvalu, Vietnamas, Komorai, Mauritanija, Somalis, Brunėjus, Laosas, Malaizija, Mianmaras ir Kinijos Liaudies Respublika. Neužmezgęs diplomatinių santykių su kontinentinės Kinijos valdžia, Šventasis Sostas tebepalaiko diplomatinius santykius su Kinijos Respublika, tai yra su Taivano vyriausybe. Vis dėlto, atsižvelgiant į situacijos neįprastumą, nunciatūrai Taipėjuje nuo 1979 metų vadovauja ne nuncijai, bet reikalų patikėtiniai.

Užsienio šalyse reziduojančių apaštališkųjų nuncijų šiuo metu yra 101; Romoje reziduojančių ambasadorių prie Šventojo Sosto yra 80. Kiti, atstovauja savo šalims prie Šventojo Sosto, tuo pat metu eidami ambasadorių pareigas ir kitos šalyse.

Ką tik praėjusių 2009 metų sausio mėnesį Šventais Sostas pasirašė sutartį su Vokietijos Šlezvigo Holšteino žeme, kuria buvo nustatytas tenykščių Bažnyčios institucijų juridinis statusas. Sutartis buvo ratifikuota ir įsigaliojo gegužės mėnesį. Pernai kovo mėnesį taip pat buvo pasirašyta sutartis su Austrija dėl bažnytinės nuosavybės. Sutartis buvo ratifikuota ir įsigaliojo spalio mėnesį. Pernai gruodžio mėnesį buvo ratifikuota prieš metus pasirašyta Šventojo Sosto ir Brazilijos sutartis apibrėžianti Bažnyčios institucijų juridinį statusą, reglamentuojanti bendradarbiavimą kultūros ir švietimo srityse bei kariuomenės sielovadą. Galiausiai pernai gruodžio 17-ąją buvo pasirašyta ir tą pačią dieną įsigaliojo Šventojo Sosto ir Europos Sąjungos piniginė konvencija, nustatanti euro monetų su popiežiaus atvaizdu emisijos taisykles. (jm)