„Prancūzija lieka katalikiška, tačiau mažiau praktikuojanti“

Taip skelbia Prancūzijos katalikiško dienraščio „La Croix“ antraštė, apibendrinanti dienraščio užsakymu atlikto tyrimo rezultatus.

Prancūzija yra viena iš tų šalių, kurioje krikščioniškoji tradicija pasiekė ypatingų aukštumų, kaip nesunkiai gali patvirtinti dvasinės minties, literatūros ar architektūros istorija.

Tyrimas buvo vykdomas ketverius metus. Jo metu surinkta virš 131 tūkstančio anketų iš įvairių Prancūzijos regionų, kuriose atsispindi pačioms įvairiausioms socialinėms klasėms priklausančių žmonių nuostatos.

Apibendrinti duomenys rodo, kad du trečdaliai prancūzų, apie 65 procentus visos populiacijos, save laiko katalikais. Prieš trisdešimt metų katalikais save laikė apie 75 procentus asmenų. Anketos rodo, kad katalikų mažiau ne dėl kitų krikščioniškų konfesijų ar islamo stiprėjimo, tačiau dėl bendro netikėjimo. Per pastaruosius dešimtmečius skaičius asmenų, kurie sakosi nereligingi, stipriai išaugo. Beje, reikia patikslinti, kad netikėjimas daugiau susijęs su abejingumu, nei kad su sąmoningu ateizmu.

Yra didelės žirklės tarp tų, kurie savo tapatybę suvokia kaip katalikišką, ir tų, kurie nuolatos ją praktikuoja. Pasirinkus kriterijumi sekmadienio Mišių lankymą, tyrimas parodė, kad šiuo metu kiekvienose sekmadieninėse Mišiose dalyvauja per 4,5 procento katalikų, o „reguliariai“, pavyzdžiui kartą per mėnesį, jose lankosi ketvirtadalis katalikų. Dažno iš likusiųjų katalikiška tapatybė parodoma tik per svarbiuosius gyvenimo momentus: gimimą, santuoką ar mirtį. (rk)