Kambodžos misionieriaus kelias iš Strasbūro iki Pnompenio vyskupo sosto
Kūčių dieną paskirtas naujasis Kambodžos sostinės Apaštališkojo vikaro koadjutorius
praėjusį sekmadienį oficialiai prisistatė Pnompenio katalikų bendruomenei. Jau oficialiai
pranešta, kad jis bus įšventintas vyskupu kovo 20 dieną. Keturiasdešimtuosius amžiaus
metus einantis nominuotasis vyskupas Olivier Schmitthaeusler yra pašauktas pavaduoti
Pnompenio Apaštališkąjį vikarą ir, kai tik popiežius atleis iš pareigų, užimti jo
vietą. Koadjutorius, kaip abu ankstesni jo pirmtakai Pnompenyje, yra misijų šalyse,
ypač Azijoje, plačiai žinomos, jau daugiau kaip tris šimtmečius veikiančios prancūzų
kunigų misionierių draugijos (oficialus vardas: Užsienio misijų draugijos Paryžiuje),
narys. Ir, kaip pirmtakai, yra kilęs iš Prancūzijos.
„Tarnauti Bažnyčiai Kambodžoje
ir darbuotis dėl katalikų ir kambodiečių tapatybės sustiprinimo“ - taip kalbėjo pirmajame
susitikime su maždaug trim šimtais Pnompenio Apaštališkojo vikariato vadovų ir atstovų
būsimais jų ganytojas. Jis jiems kalbėjo apie troškimą siekti, kad visi, kurie sudaro
Kambodžos bažnytinę bendruomenę „būti viena“, artimi visiems žmonėms, jautrūs jų džiaugsmams
ir skausmams, ir tarnauti tikintiesiems stengiantis skatinti pašaukimų pastoraciją.
Olivier Schmitthaeusler kelias į Kambodžos sostinę prasidėjo Strasbūre, kur
jis gimė 1970 metais. Atsiliepdamas į pašaukimą, devyniolikmetis įstojo į Strasbūro
kunigų seminariją, paskui kurį laiką gilino mokslus Japonijoje ir dėstė prancūzų kalbą
Osakos katalikų universitete. Jis buvo įšventintas kunigu 1998 metais Paryžiuje, kartu
įstodamas į minėtąją kunigų misionierių draugiją. Ir tų pačių metų lapkričio mėnesį
išvyko į Kambodžą.
Jau dvylika metų šioje šalyje tarnaujantis misionierius
jaučiasi „kaip svetimšalis, giliai suleidęs šaknis šioje misijų šalyje“, kurios gyventojų
absoliuti dauguma yra nekrikščionys ir galbūt net negirdėję Jėzaus vardo. Kambodžos
katalikai, be kita ko, tėra lašas budistų jūroje tiesiogine prasme: 0,2 procento krašto
gyventojų, kurių per 13 milijonų.
Nominuotasis Pnompenio koadjutorius, kun.
Olivier Schmitthaeusler sostinės katalikų bendruomenei pažymėjo, jog priėmė išrinkimą
vyskupu, „kad galėtų tarnauti su meile, Jėzaus vardu“. Jis ypač akcentavo pašaukimų
svarbą, sakė, kad svarbiausiu būsimu uždaviniu laiko Pnompenio kunigų seminarijos
veiklos sustiprinimą, tokiu būdu duodant naują impulsą krikščionių formavimui, bet
ir dalijantis atsakomybe su pasauliečiais.
Kun. Schmitthaeusler pastaruosius
trejus metus buvo Pnompenio generalinis vikaras. Ankščiau yra dirbęs Kampoto ir Takeo
provincijų misijose, o nuo 2005 metų Tchomka Tien vietovėje, kurios krikščionių bendruomenę
sudarė tik vienas vienintelis krikščionis! Šioje vietovėje misionieriui atsivėrė platūs
evangelizavimo laukai tarp vietos gyventojų ryžių augintojų. Misionierius ėmė rūpintis
jų poreikiais, padėdamas sukurti geresnes gyvenimo sąlygas, ypač vaikams ir jaunimui,
sutvirtindamas porą metų prieš jo atvykimą įkurtas vietines mokyklas – pradžios, vidurinę
ir amatų. Kitas kunigo pastangomis įgyvendintas artimo meilės darbo projektas yra
2006 metais Pnompenyje įsteigtas ir popiežiaus Jono Pauliaus II vardu pavadintas Gyvybės
centras, kuriame gyvena šeimos, kurių nariai serga AIDS.
Pasak nominuotojo
Kambodžos sostinės vyskupo, tautų evangelizavimo misija tai Evangelijos skelbimas,
suteikiantis žmonėms individualią galimybę visaverčiai ir visapusiškai vystytis. Tai
dalyvavimas žmonių gyvenime, siekiant suteikti jiems proga augti ir bręsti, atrasti
gyvenimo kelią ir juo žengti.
Pnompenio Apaštališkasis vikariatas buvo įkurtas
1934 metais. Teritorijos plotas apima tiek, kiek pusė Lietuvos. Iš daugiau kaip 5
milijonų gyventojų, katalikų yra 13 tūkstančių, gyvenančių 5 parapijose, kuriose dirba
36 kunigai, 18 brolių vienuolių ir 64 vienuolės. Ligi šiol Pnompenio Apaštališkajam
vikariatui vadovauja 74 metų vyskupas Emile Destombes, kuris ne tiek dėl amžiaus kiek
dėl sveikatos rengiasi netrukus sulaukti užsitarnautos pensijos. (sk)