Mirė dar vienas Kinijos vyskupas

Gruodžio 30 dieną mirė šiaurinėje Kinijoje esančios Xiwanzi vyskupijos ganytojas Leo Yao Liang. Kaip praneša žinių agentūra „Asianews“, 86 metų sulaukęs ganytojas bus laidojamas sausio 6-ąją dieną.

Vyskupas Yao Liang priklausė Kinijos valdžios nepripažintai katalikų Bažnyčios daliai. Kinijoje jau daugelį metų katalikų Bažnyčia yra padalinta į dvi dalis. Viena dalis yra pripažinta valdžios, tačiau tuo pat metu ir jos kontroliuojama, skiriami ir šventinami vyskupai yra lojalūs valdžiai. Kiti tikintieji, kunigai ir vyskupai, kurie su tokia padėtimi nenori taikstytis, priklauso pusiau pogrindžio sąlygomis gyvenančiai antrajai katalikų Bažnyčios daliai. Kartais ji paliekama ramybėje, kartais persekiojama, represuojama, kunigai ir ganytojai areštuojami bei įkalinami, vėliau priversti gyventi namų arešto sąlygomis.

Kadangi valdžia nepripažįsta Yao Liang vyskupo šventimų, laidotuvių metu uždrausta panaudoti bet kokią simboliką, kuri liudytų velionį buvus vyskupu, platinti atminimo tekstus, kuriuose tai būtų paminėta. Tik trims vyskupijos kunigams duotas leidimas aukoti gedulingas Mišias.

Laidotuvių metu taip pat bus daug policijos pajėgų, mat, nepaisant valdžios trukdymų, laukiama tūkstančių tikinčiųjų dalyvavimo laidotuvėse. Vis dėlto valdžiai palankios gamtinės sąlygos: regione šiuo metu smarkiai prisnigę ir keliauti nėra lengva.

Anot Šventosios Dvasios studijų centro, esančio Honkongo vyskupijoje, kurioje laisvės yra daug daugiau nei kontinentinėje Kinijoje, po vyskupo Yao Liang mirties Kinijoje yra likę 94 ganytojai. Iš jų 56 yra valdžios pripažinti, o likę 38 ne. 2009 metais iš viso mirė 7 kinų vyskupai, keturi valdžios pripažinti ir trys nepripažinti, tarp kurių ir Yao Liang.

Šventosios Dvasios studijų centro interneto svetainėje galima susipažinti su italų misionieriaus Sergio Ticozzi apžvalginiu straipsniu apie Kinijos valdžios politiką religijos atžvilgiu. Pasak misionieriaus, nors šiandien religijos laisvė Kinijoje neabejotinai stipriai suvaržyta, tačiau paskutinių 50 metų perspektyvoje religijoms duota daugiau autonomijos. Jis taip pat pažymi, kad pačioje Kinijos valdžioje yra kelios srovės, keli skirtingi požiūriai į religijas. Skirtingų Kinijos provincijų valdžios taiko skirtingas politikas religijų, tad ir katalikų Bažnyčios atžvilgiu.

Vienas požiūris religijoms yra palankus, vertina jų socialinės veiklos aspektą. Pavyzdžiui, vertinama katalikų Bažnyčios karitatyvinė veikla su našlaičiais, senais žmonėmis, mobilizacija gamtinių nelaimių atveju. Kitu požiūriu religijos yra kenksmingos ir žalingos, prie to dar prisideda kartais paranojiška baimė dėl „svetimos valdžios“ kišimosi į vidaus reikalus. Būtent dėl šio motyvo atmetama Šventojo Sosto teisė pritarti vyskupo šventinimui. (rk)