Gruodžio 30 dieną mirė šiaurinėje Kinijoje esančios Xiwanzi vyskupijos ganytojas Leo
Yao Liang. Kaip praneša žinių agentūra „Asianews“, 86 metų sulaukęs ganytojas bus
laidojamas sausio 6-ąją dieną.
Vyskupas Yao Liang priklausė Kinijos valdžios
nepripažintai katalikų Bažnyčios daliai. Kinijoje jau daugelį metų katalikų Bažnyčia
yra padalinta į dvi dalis. Viena dalis yra pripažinta valdžios, tačiau tuo pat metu
ir jos kontroliuojama, skiriami ir šventinami vyskupai yra lojalūs valdžiai. Kiti
tikintieji, kunigai ir vyskupai, kurie su tokia padėtimi nenori taikstytis, priklauso
pusiau pogrindžio sąlygomis gyvenančiai antrajai katalikų Bažnyčios daliai. Kartais
ji paliekama ramybėje, kartais persekiojama, represuojama, kunigai ir ganytojai areštuojami
bei įkalinami, vėliau priversti gyventi namų arešto sąlygomis.
Kadangi valdžia
nepripažįsta Yao Liang vyskupo šventimų, laidotuvių metu uždrausta panaudoti bet kokią
simboliką, kuri liudytų velionį buvus vyskupu, platinti atminimo tekstus, kuriuose
tai būtų paminėta. Tik trims vyskupijos kunigams duotas leidimas aukoti gedulingas
Mišias.
Laidotuvių metu taip pat bus daug policijos pajėgų, mat, nepaisant
valdžios trukdymų, laukiama tūkstančių tikinčiųjų dalyvavimo laidotuvėse. Vis dėlto
valdžiai palankios gamtinės sąlygos: regione šiuo metu smarkiai prisnigę ir keliauti
nėra lengva.
Anot Šventosios Dvasios studijų centro, esančio Honkongo vyskupijoje,
kurioje laisvės yra daug daugiau nei kontinentinėje Kinijoje, po vyskupo Yao Liang
mirties Kinijoje yra likę 94 ganytojai. Iš jų 56 yra valdžios pripažinti, o likę 38
ne. 2009 metais iš viso mirė 7 kinų vyskupai, keturi valdžios pripažinti ir trys nepripažinti,
tarp kurių ir Yao Liang.
Šventosios Dvasios studijų centro interneto svetainėje
galima susipažinti su italų misionieriaus Sergio Ticozzi apžvalginiu straipsniu apie
Kinijos valdžios politiką religijos atžvilgiu. Pasak misionieriaus, nors šiandien
religijos laisvė Kinijoje neabejotinai stipriai suvaržyta, tačiau paskutinių 50 metų
perspektyvoje religijoms duota daugiau autonomijos. Jis taip pat pažymi, kad pačioje
Kinijos valdžioje yra kelios srovės, keli skirtingi požiūriai į religijas. Skirtingų
Kinijos provincijų valdžios taiko skirtingas politikas religijų, tad ir katalikų Bažnyčios
atžvilgiu.
Vienas požiūris religijoms yra palankus, vertina jų socialinės veiklos
aspektą. Pavyzdžiui, vertinama katalikų Bažnyčios karitatyvinė veikla su našlaičiais,
senais žmonėmis, mobilizacija gamtinių nelaimių atveju. Kitu požiūriu religijos yra
kenksmingos ir žalingos, prie to dar prisideda kartais paranojiška baimė dėl „svetimos
valdžios“ kišimosi į vidaus reikalus. Būtent dėl šio motyvo atmetama Šventojo Sosto
teisė pritarti vyskupo šventinimui. (rk)