Mišparai paskutinį metų vakarą. Dievo „paliestas“ mūsų laikas tapo išganymo ir malonės laiku.

Besibaigiant paskutinei kalendorinių metų dienai, gruodžio 31-osios pavakare, kaip kasmet, popiežius Benediktas XVI Šv. Petro bazilikoje vadovavo Švenčiausiosios Mergelės Marijos Dievo Gimdytojo iškilmės pirmiesiems Mišparams, kaip ir visose katalikų pasaulio bažnyčiose užbaigiamiems iškilmingai giedamu padėkos ir šlovinimo himnu Te Deum.

Besibaigiant metams, turtingiems įvykių, svarbių Bažnyčiai ir pasauliui, susirinkome šį vakarą Vatikano bazilikoje giedoti padėkos himno laiko ir istorijos Viešpačiui, - pradėjo popiežius savo homiliją ir toliau joje komentavo Mišparų liturgijoje skambėjusius apaštalo šv. Pauliaus laiško Galatams žodžius: „Atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters“ (Gal 4,4). Kristus, Marijos ir Dievo Sūnus, atėjo į mūsų laiką ir jį perkeitė. Dievui „prisilietus“ prie mūsų laiko, jis įgavo naujų ir netikėtų prasmių – jis tapo išganymo ir malonės laiku. Iš šitokios perspektyvos, - sakė popiežius, - mes turime žiūrėti ir į užsibaigiančius, ir prasidedančius naujus metus. Visus mūsų gyvenimo įvykius, didelius ir mažus, džiugius ir skausmingus, suprantamus ir nesuvokiamus turime vertinti išganymo šviesoje ir vis iš naujo priimti Viešpaties kvietimą eiti kartu su juo už laiko ribų, į amžinybę.

Minėtame apaštalo Pauliaus tekste pabrėžtas taip pat ir kitas svarbus dalykas – Dievo artumas, - sakė popiežius mišparų homilijoje. Dievas Kalėdų slėpinyje tapo mums artimas ir suteikė mums žmogaus protui nesuvokiamą galimybę tapti jo vaikais. Vis tai mus pripildo nepaprasto džiaugsmo. Iš mūsų lūpų, iš širdžių, iš viso mūsų gyvenimo turi išsiveržti skambi padėka Dievui už tai, kad jis mums dovanojo savo Sūnų – priežastį ir išsipildymą visų dovanų ir malonių, kurios pripildo kiekvieną iš mūsų, mūsų šeimas, bendruomenes, visą Bažnyčią ir pasaulį. Te Deum giesmė, kuri šį vakarą aidi viso pasaulio tikinčiųjų maldos namuose, tebūnie mūsų padėka Dievui už viską, ką iš jo gavome Kristaus atėjimu į pasaulį. „Tikrai, iš jo pilnatvės visi mes esame gavę malonę po malonės“ (Jn 1,16)