Šventojo Sosto stebėtojo pasisakymas Kopenhagos konferencijoje dėl klimato

Gruodžio 18-ąją dieną Danijos sostinėje Kopenhagoje oficialiai baigėsi tarptautinė konferencija, skirta kovai su klimato kaitos problemoms. Dar laukiama koks bus šios konferencijos rezultatas: konkretūs tarptautiniai įsipareigojimai ar tik aptaki deklaracija.

Tarp daugybės kalbėtojų ketvirtadienį progą išreikšti Šventojo Sosto pastabas turėjo ir arkivyskupas Celestino Migliore, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje, vadovavęs Šventojo Sosto delegacijai.

Kiek daug laiko reikia, kad būtų sukurta aiški ir tvirta politinė valia imtis priemonių ir būtų skirtas pakankamas biudžetas klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jo. Kodėl ši politinė valia tokia lėta? Ar dėl problemų sudėtingumo? Dėl sunkumo skaičiais paversti bendrą ir tuo pat metu skirtingą atsakomybę? Ar dėl to, kad energetikos politikoms teikiama didesnė pirmenybė nei aplinkosauginėms? Be abejonės, dėl visų šių priežasčių, - sakė arkivyskupas.

Vis tik, - pažymėjo Šventojo Sosto stebėtojas, - įvairūs išdėstyti samprotavimai sutinka dėl vieno centrinio aspekto: reikia naujo ir gilaus ekonomikos ir jos reikšmės apmąstymo bei toli siekiančio vystymosi modelio peržiūrėjimo, pataisant jo iškreipimus ir disfunkcijas. Kitaip tariant, atsakymas į ekologines planetos sveikatos problemas turi būti taip pat atsakymas į žmogaus kultūrinę krizę.

Pastaruoju metu kalbėta apie daug krizių: ekonominę, maisto, aplinkosauginę, socialinę, moralinę. Visos jos yra tarpusavyje susijusios. Jos bus įveiktos ne vien techniniais sprendimais, bet ir nauju mąstymu, nauju požiūriu.

Be abejonės, reikia taip pat patikimos mokslinės analizės, kuri padėtų išsklaidyti, viena vertus, nepagrįstas baimes, kita vertus, abejingumą ir cinizmą. Reikia taip pat visų visuomenės segmentų dalyvavimo.

Pasak arkivyskupo, teigiama yra tai, kad daug pilietinių visuomenės grupių, paskirų nacijų, jau ėmėsi veiksmų dėl klimato kaitos problemų, nelaukiant tarptautinių susitarimų ar vieningos mokslinės diagnozės. Kad būtų imtasi iniciatyvų, pakanka sveikos nuovokos ir bendro atsakomybės jausmo.

Arkivyskupas Migliore taip pat labai akcentavo informacijos ir atsakomybės ugdymo, nukreipto tiek į vaikus, tiek į suaugusiuosius svarbą. Ar galima tikėtis, kad ateities kartos gerbs natūralią aplinką, jei mūsų švietimo sistemos nebus į tai orientuotos?

Pasak jo, etikos ir ugdymo srityje didelį indėlį gali ir nori įnešti katalikų Bažnyčia, su savu plačiu pasauliniu švietimo, vyskupijų ir parapijų institucijų tinklu. (rk)