Pristatyta popiežiaus žinia būsimai Pasaulinei taikos dienai: Jei nori kurti taiką,
saugok kūriniją.
Antradienį buvo pristatyta popiežiaus Benedikto XVI žinia būsimai Pasaulinei taikos
dienai, kuri naujųjų metų dieną, 2010-ųjų sausio 1-ąją bus švenčiama jau 43-ą kartą
nuo šios tradicijos įvedimo popiežiaus Pauliaus VI pontifikato laikais.
Jau
po dviejų savaičių švęsimos Pasaulinės taikos dienos tema: „Jei nori kurti taiką,
saugok kūriniją“. Jai skirto dokumento pradžioje, popiežius pirmiausia primena, jog
gamtos apsaugos ir taikos sąsajas jis nagrinėjo ir prieš keletą mėnesių paskelbtoje
savo enciklikojeCaritas in veritate. Joje buvo pabrėžta, jog integrali
humaniškoji plėtra labai didžia dalimi priklauso nuo žmogaus santykio su gamta; priklauso
nuo to, ar žmogus sugeba su gamta elgtis kaip su Dievo kūriniu, skirtu visai žmonijai,
visų pasaulio žmonių labui, turtingiems ir nepasiturintiems, dabartiniams ir būsimiems
žemės gyventojams. Enciklikoje buvo taip pat atkreiptas dėmesys į labai dažnai pasitvirtinantį
dėsningumą, juk ten, kur į gamtą ir ypač į žmogų žiūrima tik kaip atsitiktinumo ar
gamtinio determinizmo rezultatą, iškart padidėja atsakomybės mažėjimo ir sąžinės nusilpimo
rizika. Tuo tarpu, kai į kūriniją ir į žmogų žiūrime kaip į Dievo dovaną, mums kurs
kas lengviau suprasti žmogaus pašaukimą ir vertę. Būtent tai turi galvoje Psalmės
autorius, sakydamas: „Kai pasižiūriu į tavo dangų, – tavo pirštų darbą, – į mėnulį
ir žvaigždes, kuriuos tu pritvirtinai, – kas yra žmogus, kad jį atsimeni, kas yra
mirtingasis, kad juo rūpiniesi?“ (Ps 8,4-5). Kūrinijos grožio kontempliavimas
mus padeda atpažinti Kūrėjo meilę, tą meilę, kuri „judina saulę ir žvaigždes“.
Pabrėždama
akivaizdžias sąsajas tarp kūrinijos ir Kūrėjo, skelbdama žmogaus atsakomybę Kūrėjo,
kitų kūrinių ir ypač kitų žmonių akivaizdoje, - rašo popiežius, - Bažnyčia nesiūlo
jokių techninių sprendimų dabartinėms ekologinėms ir socialinėms problemoms, tačiau
ji jaučia pareigą atkreipti dėmesį, jog ekologinės krizės visada yra ir moralinėmis
krizėmis, kad jos visada susijusios su atsakomybės ir solidarumo stoka ir kad joms
spręsti visada reikalingas moralinis atsinaujinimas. Tai ypatingai svarbu pabrėžti
šiandien, kai ekologinės krizės simptomai kas kart labiau akivaizdūs. Negalime abejingai
žiūrėti į klimato kaitą, dykumų plėtimąsi, dirbamos žemės plotų mažėjimą, upių ir
požeminių vandens sluoksnių užteršimą, stichinių nelaimių dažnėjimą, pusiaujo ir atogrąžų
miškų nykimą. Negalime nematyti ir daugėjančio vadinamųjų ekologinių pabėgėlių skaičiaus,
tai yra žmonių, kurie dėl gamtinės aplinkos, kurioje gyveno, sunaikinimo yra priversti
persikelti gyventi kitur. Negalime taip pat nematyti karų ir konfliktų, šiuo metu
vykstančių ar tik potencialių, kuriuos sukelia siekimas kontroliuoti gamtos išteklius.
Visos šios su gamta ir jos apsauga susijusios problemos, - rašo popiežius savo žinioje
Pasaulinei taikos dienai, - turi tiesioginę įtaką galimybėms pilnai naudotis žmogaus
teisėmis, visų pirma teisei į gyvybę, į maistą, į sveikatos spaugą ir pažangą. Ekologinių
problemų neįmanoma svarstyti ir spręsti atskirai nuo bendros žmogaus gerovės koncepcijos,
nuo požiūrio į žmogų ir jo santykio su kūrinija.
Kaip enciklikoje Caritas
in veritate, taip ir žinioje būsimai Pasaulinei taikos dienai popiežius siūlo
nuodugniai ir numatant tolimesnę ateitį permąstyti plėtros modelius, ekonomikos tikslus
ir prasmę, nebijant drąsiai keisti ir gerinti įdingus jų mechanizmus. Šito reikalauja
mūsų planetos ekologinės sveikatos būklė. Tai daryti verčia dabartinio žmogaus kultūrinė
ir moralinė krizė, kurios simptomus matome kiekviename žemyne. Žmonijai reikia rimto
atsinaujinimo. Žmogus privalo iš naujo atrasti tvirtus pamatus, ant kurių galėtų statyti
geresnį rytojų būsimosioms kartoms.
Jei nori kurti taiką, saugok kūriniją.
Geros valios žmonių pastangos siekti taikos bus kurs kas sėkmingesnės, jei matysime
tvirtą ryšį, jungiantį Dievą, žmogų ir visą sukurtą pasaulį. Krikščionys, semdamies
įkvėpimo iš Dieviškojo Apreiškimo, būdami ištikimi Bažnyčios Tradicijai, trokšta prisidėti
prie šitų taikdariškų pastangų. Jiems pasaulis yra Dievo Tėvo kūrinus, atpirktas Kristus,
kuris sutaikino su Dievu „visa kas yra žemėje ir danguje“ (Kol 1,20). Nukryžiuotas
ir prisikėlęs Kristus padovanojo žmonijai savo Šventąją Dvasią, kuri lydi žmonijos
kelionę iki jo sugrįžimo ir naujo dangaus bei naujos žemės sukūrimo, iki jo teisingumo
ir taikos galutinio įsiviešpatavimo. Tikinčiuosius, išganymo perspektyvoje suvokiančius
kūrinijos vertingumą, popiežius ragina karštai maldauti Dievą, pasaulio Sutvėrėją
ir gailestingąjį Tėvą, kad kiekvienas žmogus savo širdyje išgirstų neatidėliotinai
svarbų kvietimą: Jei nori kurti taiką, saugok kūriniją! (jm)