Didžioji Britanija. Ar religija yra problema?

Šiomis dienomis Didžiojoje Britanijoje nevyriausybinė organizacija „Krikščionių teisinis centras“ pradėjo rinkti parašus už Duke Amachree, vienos savivaldybės socialinės tarnybos, padedančios žmonėms rasti būstą, darbuotoją. Jis neseniai buvo atleistas iš savo darbo, kuriame pradirbo 18 metų, už tai, kad paminėjo Dievą.

Anot „Krikščionių teisinio centro“, kuris panašiomis bylomis užsiima jau ne vienerius metus, įrašyto Duke Amachree pasakojimo, šiam teko konsultuoti vieną klientę. Pastarajai pasiskundus tuo, kad gydytojai jai nustatė nepagydomą ligą, socialinės tarnybos darbuotojas, tikintis žmogus, užjausdamas pasakė, kad galbūt gydytojai ne viską žino ir kad ji gali ieškoti pagalbos tikėjime. Klientė atsakė, kad vargu, mat religija domėjosi anksčiau, bet nerado ko ieškojusi. Tuo religinė diskusija ir buvo baigta.

Tuo metu jis dar visai nenutuokė, kad netrukus klientė jo vyresniesiems pasiskųs dėl „įžeidžiančio“ pokalbio, o šie nuspręs, kad pokalbis buvo tikrai įžeidžiantis, tiksliau sakant, įžeidžiantis buvo Dievo ir tikėjimo paminėjimas „darbo metu“.

Po poros dienų į direktoriaus kabinetą iškviestas socialinės tarnybos darbuotojas sužinojo, kad jis jau atleistas, iš jo tuoj pat buvo paimtas darbuotojo pažymėjimas ir netgi pasakyta, kad geriau apie tai, kas įvyko jis nesikalbėtų su kolegomis ir eitų savo keliais.

Tokių epizodų Didžiojoje Britanijoje per kelerius pastaruosius metus būtų galima suskaičiuoti ne vieną. Juos vienijanti nuostata yra ta, kad Dievo, tikėjimo paminėjimas ar krikščioniškų simbolių viešumas yra „įžeidžiantis“. Tokia nuostata vadovaudamasis namų priežiūros bendrovės pareigūnas paprašė vienos moters pašalinti Kalėdų eglutę, kurią ši, kaip ir kiekvienais metais, buvo papuošusi lemputėmis ir pastačiusi prie namo durų: esą ji įžeidžia nekrikščionis. Visai neseniai Škotijos Dundee miesto taryba dėl tokios pat nuostatos buvo nusprendusi Kalėdų šventę pervadinti „Žiemos šviesų naktimi“: esą toks pavadinimas tinka visiems ir nieko neįžeidžia. Tiesa, vėliau daugeliui kritikų pareiškus, kad žodis „Kalėdos“ jų visai neįžeidžia, miesto taryba savo sprendimus pakoregavo.

Jau ne vienas religijos apžvalgininkas yra stebėjęsis dėlto, kad savo atvirumu pačioms įvairiausioms nuostatoms pagarsėjusioje Didžioje Britanijoje tikėjimo klausimais kartais reaguojama neproporcingai, kategoriškai, peržengiant sveikos nuovokos ribas. O gruodžio 11 dienos Kenterberio arkivyskupo Rowan Williams, istorinės Didžiosios Britanijos anglikonų Bažnyčios vadovo interviu „Daily Telegraph“ dienraščiui išreiškiami nuogąstavimai, kad tai tampa dominuojančia politinio elgesio linija.

Pasak arkivyskupo Williams, dabartinė valdančioji politinė klasė, iš vienos pusės, žvelgia į religiją kaip į problemą, o ne kaip į vieną iš asmenų ir visuomenės gyvenimo gyvybinių gijų. Iš kitos pusės, veiksmai, kuriais skatinama parama ir pagarba religiniams įsitikinimams, liečia mažumas, užsieniečių grupes ar ekstravagantiškus įsitikinimus. Tuo tarpu istorinė krikščioniškoji ir anglikoniškoji tradicija dažnai „tildoma“, kad neįžeistų nekrikščionių.

Vis tik žinoma, kad daug dabartinių politikų turi konkrečių religinių įsitikinimų. Anot Kenterberio arkivyskupo, niekas neturėtų įsižeisti, jei politikas paaiškintų, iš kokių įsitikinimų gimsta jo motyvacija, ir dalis tų įsitikimų būtų religiniai. (rk)