Popiežiaus malda prie Marijos statulos Romos miesto centre. Nekaltai Pradėtoji mums padeda atrasti ir ginti žmogaus asmens gylį.

Antradienį po pietų, kaip kasmet Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės dieną, popiežius nuvyko į Romos Ispanijos aikštę ir vadovavo trumpai maldai už Romos miestą prie popiežiaus Pijaus IX prieš pusantro šimto metų pastatydintos Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos statulos. Šį monumentą Pijus IX pastatydino keleriems metams praėjus nuo Marijos Nekaltojo Prasidėjo dogmos paskelbimo 1854 m. gruodžio 8-ąją.

Ką Marija sako miestui? Apie ką visiems byloja savo buvimu? Klausė popiežius ir čia pat atsakė: Ji mums primena, jog ten, „kur buvo pilna nuodėmės, ten dar apstesnė tapo malonė” (Rm 5,20). Jinai, Nekaltai Pradėtoji Mergelė, ir mūsų laikų žmonėms kartoja: nebijokite, Jėzus nugalėjo blogį, išrovė jo šaknis, išvadavo mus iš jo valdžios.

Kaip labai mums reikia šitos žinios! – kalbėjo popiežius. Juk kasdien žiniasklaidos priemonės pasakoja, kartoja, garsina pačius baisiausius dalykus, mus prie jų pratina, daro nejautriais, o tuo pat metus mus ir nuodija, nes nepašalintos blogio nuosėdos vis kaupiasi mūsų viduje. Mūsų širdis kietėja ir mintys darosi vis grubesnės. Dėl to miestui reikia Marijos, kad savo buvimu bylotų apie Dievą, nuolat primintų malonės pergalę prieš mirtį, skatintų neprarasti vilties net ir žmogiškai sunkiausiomis valandomis.

Mieste gyvena nematomi žmonės, kurie retsykiais patenka į laikraščių pirmus puslapius arba į televizijos ekranus, išspaudžiama iš jų viskas kas įmanoma, ir tol jie būna dėmesio centre, kol naujiena sugeba patraukti kitų dėmesį. Tai perversiškas mechanizmas, kuriam sunku atsispirti. Miestas tai slepia žmogų, tai jį eksponuoja. Negailestingai arba su apsimestiniu gailestingumu. O juk kiekvienas žmogus trokšta būti kitų priimtas ir suprastas kaip asmuo; kiekvienas nori, kad būtų gerbiamas jo asmens sakralumas.

Mes visi, brangieji broliai ir seserys, esame miestas, - kalbėjo popiežius. Visi mes kuriame gerą arba bloga moralinį klimatą. Per kiekvieno mūsų širdį eina riba tarp gėrio ir blogio. Dėl to nieks neturime teisės kitų teisti, bet kiekvienas turime pareigą tobulinti save pačius.

Nekaltai Pradėtoji Marija mums padeda atrasti ir ginti žmogaus asmens gylį, nes jos pačios siela yra visiškai skaidri. Jinai yra tyrumo įsikūnijimas. Joje kūnas ir siela tobulai sutampa tarpusavy ir su Dievo valia. Marija mus moko būti atviriems Dievo valiai ir, kaip jinai, širdimi bendrauti su kitais žmonėmis; būti kupiniems gailestingumo, meilės, švelnumo, ypač su vienišais, niekinamais ir išnaudojamais žmonėmis.

„Kur buvo pilna nuodėmės, ten dar apstesnė tapo malonė”. Šiandien trokštu padėkoti visiems, - kalbėjo popiežius, - kurie tyliai, ne žodžiais, bet darbais, stengiasi gyvenime taikyti šitą evangelinę meilės taisyklę, kurios dėka pasaulis juda pirmyn.

Ačiū Tau, Šventoji Motina, už šitą vilties žinią. Ačiū už tavo tylų, bet iškalbų buvimą su mumis mieste. Nekaltai Pradėtoji Mergele, Salus Populi Romani, melski už mus! (jm)