Sekmadienį konsekruota naujoji Švč. Mergelės Marijos Nekaltai Pradėtosios bažnyčia

Gruodžio 6 d., sekmadienį, Šiaulių mieste duris atvėrė naujoji bažnyčia.

Jauniausia Šiauliuose, po popiežiaus Jono Pauliaus II viešnagės, 1993-iųjų spalio 15 d. įsteigta Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapija iki šiol naudojosi skirtingą paskirtį turinčiais pastatais. Ilgai ir kruopščiai svarstyta dėl naujosios bažnyčios vietos, architektūros, interjero. Kertinis akmuo iškilmingai pašventintas 2008 metų rugsėjo 13 d.

Daug žmonių susirinko į kertinio akmens šventinimo iškilmes, daug daugiau į naujosios bažnyčios konsekravimo šv. Mišias. Simboliškai nuo pastaruoju metu poliklinikos patalpose prisiglaudusios bažnyčios Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas Vytautas Kadys iškilminga procesija Šiaulių gatvėmis atėjo iki naujosios - Maldai suglaustų delnų formos bažnyčios. Idėjos autoriai – architektai Darius Jakubauskas ir Andrius Vernys. Klebonas džiaugėsi, kad prie statybų prisidėjo visa bendruomenė. „Manau, kad taip ir turėtų vykti maldos namų statybos – jie statomi būtent bendruomenei“.

Prie bažnyčios durų, žmonių apsuptyje, procesiją pasitiko vyskupai: Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Telšių vyskupas Jonas Boruta, Kaišiadoirių vyskupas Juozas Matulaitis, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis, Kragandos vyskupas augziliaras Athanasius Schneider, Kauno vyskupas augziliaras Jonas Ivanauskas. Pakviesti už bažnyčios statybą atsakingi atstovai. Architektas Darius Jokubauskas pabrėžė, kad bažnyčios projektą 2008 m. kovą apreiškė „Matomo ir nematomo pasaulio valdovas“. Šiaulių nekilnojamojo turto projektų valdymo ir priežiūros įmonės "Eriadas" direktorius Donatas Jurevičius įteikė raktus Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui. Prieš įžengdamas į bažnyčią Šiaulių ganytojas pašventino varpus. Aštuonių varpų muzkinis instrumentas karilijonas atvežtas iš Olandijos. Varpams skambant parapijos klebonas Vytautas Kadys atrakino ir atvėrė duris. Žmonės bemat pripildė natūralia pro lubose iškirstus švieslangius krentančia šviesa apšviečiamą bažnyčią. Į rytus orientuota trinavio plano bažnyčia padalyta į kelias erdves – joje suprojektuota ir adoracijos koplyčia, krikštykla, knygynėlis. Asketišką bažnyčios vidų sušildo 10-ties medžio  kolonų ir lubų konstrukcija, primenanti apverstos valties dugną. Tai – tarsi architektūrinė biblinio Nojaus laivo užuomina.

Vandens, skirto pašlakstymui, palaiminimu prasidėjo iškilmingos konsekravimo apeigos. Jose dalyvavo ir seimo nariai, Šiaulių miesto bei rajono valdžios atstovai. Giedojo Šv. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos choras, vadovaujamas Mindaugo Žalalio. Talkino profesoriai, Lietuvos operos solistai Eduardas Kaniava ir Vladimiras Prudnikovas. Olandų meistrų sumontuotais vargonais grojo Dainius Sverdiolas bei doc. Stasys Žalalis.

Sakydamas pamokslą Šiaulių ganytojas liudijo, jog tuos 16 m. pergyveno dėl tikinčiųjų, kurie turėjo melstis įvairiose vietose. Simboliška, teigė ganytojas, kad bažnyčia konsekruojama II-ąjį Advento sekmadienį, kai skaitoma apie pranašą Baruchą, raginantį nusimesti liūdesio drabužį. „Raginu nusimesti liūdesio drabužį ir apsirengti Jėzumi Kristumi“, - sakė vyskupas. Žvilgsnis į 30 m. aukštį siekiantį bažnyčios kryžių, anot Ekscelencijos, turėtų liudyti Kristaus žodžius: „Ateikite, aš jus atgaivinsiu“. Už centrinio altoriaus pastatyta lenkų meistrų iš granito masės nulieta 4 metrų Švč. Mergelės Marijos skulptūra simbolizuoja siekį sekti paskui Kristų taip, kaip sekė dangiškoji Motina – „pirmoji monstrancija, nešiojusi Kristų savo širdyje ir padovanojusi pasauliui“. Ypatingai ganytojas pasidžiaugė nuolatinės adoracijos koplyčia.

Apaštalinis nuncijus Luigi Bonazzi teigė, jog naujos bažnyčios konsekracija yra garbė Šiaulių vyskupijai ir Šiaulių miestui. Nuncijus atskleidė, prieš atvykdamas į Lietuvą kalbėjęs su šv. Tėvu. Popiežius išsakęs susirūpinimą, kad katalikiška Lietuva, kaip ir kitos valstybės, susiduria su materializmo ir pasaulietiškumo iššūkiais, menkinančiais pasiryžimą švęsti Sekmadienį. „Po šios dienos džiaugsiuos galėdamas popiežiui pasakyti, kad lietuviai ne tik švenčia sekmadienį, bet ir stato bažnyčias. Manau, jį nudžiugins ši žinia“, - kalbėjo arkivyskupas. Po šventųjų Mišių šv. Tėvo palaiminimo raštai įteikti visiems, prisidėjusiems prie bažnyčios statybos. Prieš iškilmingą vyskupų palaiminimą, valdžios atstovai, sveikino Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį su 60-ties m. jubiliejumi. Inesė Ratnikaitė: