Naujuosius liturginius metus popiežius inauguravo praėjusį šeštadienį per I Advento
sekmadienio pirmuosius Mišparus. Apeigose popiežius Benediktas XVI pirmą kartą panaudojo
naują pastoralą, t.y. liturginę lazdą, kuri simbolizuoja ganytojo apaštališkąją galią.
Tai
jau trečias Benedikto XVI nuo pontifikato pradžios naudotas pastoralas, savo išvaizda
primenantis pal. popiežiaus Pijaus IX auksinį pastoralą, kuriuo naudojosi Benediktas
XVI nuo 2008 metų Verbų sekmadienio. Pontifikato pirmaisiais metais Benediktas XVI
naudojo popiežiaus Pauliaus VI sidabrinį pastoralą, kuriuo savo pontifikatuose naudojosi
popiežiai Jonas Paulius I ir II. Naujasis pastoralas už abu ankstesnius yra kiek mažesnis
ir lengvesnis. Jis 184 cm aukščio ir sveria 2 kg 530 gramų.
Pasak popiežiaus
liturginių apeigų vadovo mons. Guido Marini, auksinis pastoralas, kurį popiežiui padovanojo
Šv. Petro draugija, yra pirmasis, kurį galima laikyti tikrai asmenišku Benedikto XVI
pastoralu. Auksinis pastoralo kryžius yra papuoštas įvairiais simboliais ir net aštuonių
šventųjų atvaizdais.
Ant lazdos viršaus užmautas paauksuotas kryžius yra graikiškos
formos. Priekiniame kryžiaus centre pavaizduotas Velykų Avinėlis, o keturių kryžiaus
briaunų galuose – keturi evangelistai: šv. Matas, šv. Morkus, šv. Lukas ir šv. Jonas.
Kryžiaus briaunas dengia tinklo motyvai, primenantys Galilėjos žveją apaštalą šv.
Petrą. Kryžiaus reverso centre įspausta Kristaus monograma. Ją sudaro viena ant kitos
sudėtos graikiškos raidės X ir P, kurios yra pirmosios dvi Kristaus vardo graikiškai
raidės.
Reverso briaunų galuose pavaizduoti Vakarų ir Rytų Bažnyčios mokytojų
atvaizdai – Augustino, Ambraziejaus, Anastazijaus ir Jono Auksaburnio.
Velykų
Avinėlis ir Kristaus monograma atspindi Velykinio slėpinio vienybę: kryžių ir prisikėlimą.
Pastoralas
nuo seniausių laikų yra vyskupo arba abato liturginė lazda, naudojama per didžiąsias
iškilmes. Gerojo ganytojo lazdą primenančio pastoralo viršus visuomet būna nulenktas,
arba visai susuktas į sraigtą, simbolizuojant vyskupo jurisdikcijos pavaldumą popiežiaus
jurisdikcijai. Todėl popiežiai, būdami suverenūs, Romoje niekuomet neturėdavo pastoralo.
Nuo viduramžių popiežiams po išrinkimo užėmus Laterano katedrą būdavo įteikiami
„Petro raktai“ ir į pastoralą panaši lazda, vadinama „ferula“, kuri tačiau buvo popiežių
žemiškos valdžios simbolis, panašiai kaip imperatorių skeptras. Kurį laiką popiežių
ferula, jau kaip apaštališkosios galios simbolis, buvo pritaikyta liturgijai ir vartojama
tada, kai apeigose vyskupas privalėjo turėti rankoje pastoralą, pavyzdžiui kai suteikiami
kunigų ir vyskupų šventimai arba kai šventinamos bažnyčios. Vėlesni popiežiai ferulą
naudojo kitomis iškilmingomis progomis, pavyzdžiui per Šventuosius metus Romoje atidarant
ir uždarant didžiųjų bazilikų šventąsias duris.
Ilgainiui popiežiai atsisakė
ferulos ir todėl, kad labai dažnai į liturgines apeigas būdavo nešami kilnojamame
soste. Kryžių primenančią ferulą, kaip ganytojo lazdą, arba pastoralą, Romoje per
didžiąsias apeigas pradėjo naudoti popiežius Paulius VI. Šią tradiciją iki dabartinių
laikų pratęsė jo įpėdiniai Jonas Paulius I ir II ir Benediktas XVI.
Po naujojo
pastoralo „inauguracijos“ praėjusį šeštadienį, Benediktą XVI vėl su juo pamatysime
kai eis aukoti Kalėdų nakties mišių Šv. Petro bazilikoje. (sk)