Didžioji Britanija. Homoseksualaus elgesio kritika nėra nusikaltimas
Lapkričio pirmoje pusėje Didžiosios Britanijos politikai ne kartą svarstė įstatymų,
nukreiptų prieš neapykantos homoseksualių asmenų atžvilgiu, nuostatas. Vienas iš svarstytų
klausimų buvo ar tarp šių nuostatų palikti straipsnį apie kalbėjimo ir išraiškos laisvę.
Vyriausybė
tokio straipsnio palikti nenorėjo, tikindama, jog išraiškos laisvė ir taip yra garantuota,
o sankcijos bus skiriamos tik prievartos ir neapykantos skatinimo atvejais, tačiau
Lordų rūmai, priėmus lordo Deivido Waddingtono pataisą, balsų dauguma nubalsavo už
išraiškos laisvę pabrėžiančio straipsnio palikimą.
Tokį sprendimą palankiai
įvertino ne viena krikščionių organizacija. Ankstesnė patirtis rodo, kad dažnai
paprastas nepritarimas homoseksualiam gyvenimo būdui, kritiškas požiūris į tai buvo
automatiškai tapatinamas su homofobija ir neapykantos homoseksualiems asmenims skatinimu.
Dar labiau krikščionims, vien todėl, kad jie seka bibliniu mokymu apie vyro ir moters
bendrystę, ir laiko aktyvų homoseksualumą netinkamu gyvenimo būdu, yra masiškai klijuojama
neapykantos skleidėjų etiketė. Kalbant apie katalikų Bažnyčią, ši yra išsakiusi keletą
aiškių nuostatų homoseksualių asmenų atžvilgiu. Viena, ne tiek žmoguje išsivystęs
homoseksualus potraukis, kiek homoseksualumo praktika yra nuodėminga, tačiau dėlto
žmogus nėra atskiriamas nuo bažnytinės bendruomenės. Antra, yra nepateisinami bet
kokie išpuoliai prieš homoseksualius asmenis, jų niekinimas, nepagarba jiems, arba,
tarkime, diskriminacija darbe. Homoseksualumas taip pat neturi būti laikomas kriminaliniu
nusikaltimu. Tačiau ar tai reiškia, kad Bažnyčia, remdamasi savo doktrina, negali
laikyti klaidingu žingsniu visišką homoseksualumo ir heteroseksualumo sulyginimą,
kuriant šiuo tikslu naujas teisines normas ir socialines struktūras?
Kai kuriais
kraštutiniais atvejais tokia Bažnyčios ir tikinčiųjų laikysena jau yra laikoma „kriminaline“,
už kurią reikia bausti. Tačiau kur tada lieka pilietinė teisė išsakyti savo požiūrį
ir religijos laisvė? Kaip vienam britų dienraščiui teigė lordas Waddingtonas, „skleisti
neapykantą visada yra klaidinga, tačiau būtų liūdnas toks pasaulis, kuriame būtų manoma,
jog už kiekvieno komentaro ir kritikos slypi bloga intencija“. Pasak jo, reikia išvengti,
kad diskusija arba seksualinio elgesio bei praktikos kritika būtų jau savaime laikoma
„grėsme“ ar neapykantos skleidimu.
Politikas pateikė pora pavyzdžių. Vienu
atveju du vyriškiai reiškė nepasitenkinimą miesto tarybos gėjų teisių politika. Jų
atžvilgiu buvo parašytas skundas dėl homofobijos ir vėliau policija juos perspėjo
dėl galimos įkalinimo bausmės septyneriems metams. Kitu atveju vienas parapijietis
dalino kvietimus į Velykines šventes. Keli policininkai pareikalavo parodyti jo lankstinukus
ir tikrino ar juose nėra ko nors homofobiško. Tokie atvejai jau verčia sunerimti visus,
kuriems rūpi išraiškos laisvė, rašo lordas Waddingtonas. (rk)