Pašiaušės Jėzuitų kolegijos jubiliejus.

Lapkričio 23 d. Šiaulių universiteto bibliotekoje organizuotas renginys, skirtas Evangelinės žinios Lietuvoje tūkstantmečio ir Pašiaušės jėzuitų kolegijos įkūrimo 355-mečio minėjimui. Organizavo ŠU Humanitarinio fakulteto, Filosofijos ir antropologijos katedra, Lietuvos mokslininkų sąjungos skyrius „Salduvė“, vadovas prof. Vaclovas Tričys, bei Šiaulių universiteto biblioteka, kurios direktorė Loreta Burbaitė vedė renginį. 16 val. prasidėjęs minėjimas sulaukė gana didelio skaičiaus klausytojų. Pašiaušės jėzuitų kolegijos veiklos tyrinėjimo svarbą įvertino Šiaulių universiteto rektorius prof. Vidas Lauruška, taręs pasveikinimo žodį. Rektorius pabrėžė, kad žinant istoriją, lengviau eiti į priekį. Buvo perskaityti prasmingi pranešimai. ŠU mokslo ir meno prorektorė doc. dr. Stefanija Ališauskienė pristatė Krašto kultūros ir mokslo istorijos tyrimus. Prof. Vaclovas Tričys priminė bei suaktualino mokslo Šiaurės Lietuvoje ir Šiaulių krašte istoriją. Doc. dr. Stasys Šimaitis, pagrindinis šio renginio idėjos autorius ir įgyvendintojas pristatė profesoriaus jėzuito Jono Nepreckio 1749-aisiais m. sudarytą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapį. Paveikslo „Pirmieji jėzuitai Pašiaušėje“ sukūrimo aplinkybes bei turinį komentavo paveikslo autorius prof. Ričardas Garbačiauskas. Prof. Giedrė Čepaitienė pateikė Pašiaušės kolegijos rektoriaus jėzuito Gabrieliaus Šimkevičiaus pamokslų, rašytų XVII a. pradžioje - XVIII a. pabaigoje, kalbinę interpretaciją. Meniškai to paties rektoriaus Gabrieliaus Šimkevičiaus „Vytenio ir Gedeono dramų prologus mokykliniam teatrui“ inscenizavo Menų fakulteto Teatro katedros I kurso studentai, vadovaujami dėst., Šiaulių dramos teatro aktoriaus Juozo Žibūdos. Galiausiai jėzuitų Šiaulių krašte istoriją bei dabartį apibūdino Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos rektorato namų vyresnysis tėvas Algimantas Gudaitis. Minėjimas baigtas diskusijomis, vertingais pasiūlymais. Mokslininkai, studentai domėjosi ir Pačiaušės kolegijos veiklą pristatančia parodėle, kurią sudarė knygos, jėzuito Jono Nepreckio XVIII a. sudarytas LDK žemėlapis bei aptartas Ričardo Garbačiausko paveikslas „Pirmieji jėzuitai Pašiaušėje.

Šis renginys reikšmingas ne tik išsakytomis mintimis, vertingais pradėtais ir tęsiamais tyrimais, bet ir atskirų Šiaulių universiteto institucijų bendradarbiavimu, užtikrinančiu visapusišką, išbaigtą fenomeno atskleidimą bei mokslinę ir kultūrinę sklaidą.

Šiek tiek apie pačią kolegiją: Pašiaušė įsikūrusi 25 kilometrai į pietus nuo Šiaulių, kur 1654 m. jėzuitai įkūrė kolegiją. Kolegijoje buvo dėstomas visas ano meto pradžios ir vidurio mokslo kursas – mokytasi lotynų, lenkų kalbų, skaitymo, rašymo, skaičiavimo, literatūros, geografijos, istorijos, muzikos dalykų. Kolegija netgi turėjo savo teatrą, chorą, orkestrą. Liaudies ir bajorų vaikai į mokyklą susirinkdavo ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš tolimesnių vietovių – Kuršo, Livonijos, Rygos, Švedijos.

Pašiaušės kolegija buvo viena turtingiausių anuometėje Lietuvoje. Joje buvo sukaupta per pusantro tūkstančio tomų biblioteka.

Aukštojo mokslo disciplinos Pašiaušės kolegijoje buvo dėstomos epizodiškai. Jėzuitų klierikams čia vykdavo moralinės teologijos studijos, čia jie pasiruošdavo kunigystės šventimams. Šešerius metus buvo skaitomi universitetiniai filosofijos ir teologijos kursai. 1773 m. panaikinus Jėzuitų ordiną, Pašiaušės kolegiją perėmė Edukacinė komisija. Buvo išsakyta mintis kolegijos bazėje steigti akademiją (tuometį universitetą), tačiau aplinkybės tam buvo nepalankios. Ištuštėjusia kolegija nebesirūpinta, jos pastatai pradėjo nykti. Iš kolegijos pastatų XIX a. viduryje Šiauliuose pastatyta dabartinė Juliaus Janonio gimnazija. Inesė Ratnikaitė: