Kristaus – Visatos Valdovo sekmadienio vidudienio malda

Paskutinis Liturginių metų sekmadienis - Kristaus Karaliaus iškilmė, kiekvienam krikščioniui katalikui suteikė progą pasvarstyti apie Kristaus karalystės reikšmę, kuri yra visiškai priešinga istoriškai ir visose pasaulio kultūrose susiklostusiai karalystės sampratai. Taigi, lyginant su pasaulio monarchu, kuo pasižymi Karaliaus Jėzaus Kristaus galia? Tokį klausimą sekmadienio vidudienio maldos susitikime iškėlė popiežius Benediktas XVI.

Kristaus karaliaus iškilmė buvo įsteigta palyginti neseniai, tačiau turi gilias biblines ir teologines šaknis. Kristui suteiktas „karaliaus“ titulas yra labai svarbus evangelijose ir padeda susidaryti pilną jo asmens ir išganymo istorijos vaizdą. Be kita ko galima pastebėti tokio titulavimo vystimąsi: nuo išsireikimo „Izraelio karalius“ iki visuotinio karaliaus, Visatos ir istorijos valdovo, viršijant net pačios hebrajų tautos lūkesčius.

Būtent aukodamas save kaip atpirkimo už žmoniją auką Jėzus tampa Visatos valdovu, kaip tai pats pasakė Apaštalams po prisikėlimo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje” (Mt.28,18).

Tačiau kas sudaro Kristaus karališką galią? Tai nėra šios žemės galiūnų ir karalių galia; tai dieviška galia suteikti amžiną gyvenimą, išvaduoti iš blogio, nugalėti mirties viešpatavimą. Tai meilės galia, galinti blogį paversti gerumu, sušvelninti užkietėjusią širdį, nešti taiką baisiausiame kare, įžiebti viltį tamsiausioje naktyje. Šioji Malonės Karalystė nesinaudoja prievarta, bet visuomet gerbia mūsų laisvę. Kristus atėjo tam, „kad liudytų tiesą“, kaip jis pats pasakė stovėdamas priešais Pilotą (Jn 18,37).

Tačiau kiekvienai sąžinei skirta rinktis ką sekti: Dievą ar piktąjį, tiesą ar melą? Kas renkasi Kristų neturi jokių garantijų pasiekti laimėjimų pagal šio pasaulio kriterijus, bet užsitikrina tą ramybę ir džiaugsmą, kuriuos tik jis gali duoti. Tai kiekvienoje epochoje liudija daugelio vyrų ir moterų patirtis, visų, kurie Kristaus vardu vardan tiesos ir teisingumo gebėjo pasipriešinti žemiškos galios vilionėms, savo ištikimybę patvirtindami net kankinystės mirtimi.

Sukalbėjus vidudienio maldą ir palaiminus minią popiežius Benediktas XVI priminė, jog šeštadienį minint Marijos paaukojimą šventykloje Bažnyčia drauge meldėsi už uždarų bendruomenių vienuolius ir vienuoles. Juos pasveikinęs ir paraginęs visus tikinčiuosius prisiminti maldose klauzūrinių vienuolių poreikius, popiežius atskirai padėkojo klauzūrinėms vienuolėms, kurios yra gyvenusios Vatikane esančiame vienuolyne – klarisėms, karmelitėms, benediktinėms ir pastarąsias neseniai pakeitusioms vizitietėms. Jūsų malda, brangios seserys, yra labai svarbi mano tarnystei, - pažymėjo Šv. Tėvas.

Popiežius taip pat užsiminė apie Nazarete sekmadienį vykusias iškilmes, kurių metu iš Jeruzalės kilusi arabė vienuolė Marija-Alfonsina Danil Ghattas buvo paskelbta palaimintąja. (sk)