Argentinoje bus rengiamas Bažnyčios socialinės doktrinos kongresas
Argentinos vyskupai paskelbė surengsiantys nacionalinį Bažnyčios socialinės doktrinos
kongresą. Jis įvyks Rosario vyskupijoje 2011 metais ir bus vienas iš tais metais švęsimo
krašto nepriklausomybės dušimtųjų metinių jubiliejaus renginių. Kongreso tikslas padėti
tikintiesiems geriau ir giliau suprasti teisingumo ir solidarumo vertybes pastoracijoje.
Tai bus įnašas į Bažnyčios pastangas įgyvendinti vadinamąją „Krašto projekto“ iniciatyvą,
pagal kurią „kiekvienas gyventojas galėtų jaustis piliečiu ir broliu, o visi kartu
– tauta“, – pažymėjo Argentinos vyskupai pasibaigus jų metinei plenarinei asamblėjai.
Vyskupai
pavedė parengti Bažnyčios socialinės doktrinos kongresą trims institucijoms: episkopato
socialinės pastoracijos bei teisingumo ir taikos komisijoms bei Argentinos katalikų
universitetui. Pagrindiniu Kongreso svertu bus popiežiaus Benedikto XVI socialinė
enciklika „Caritas in veritate“, kurios šviesoje bus apžvelgtas Bažnyčios socialinis
magisteriumas, pradedant Leonu XIII.
Argentinos ganytojai, būsimo kongreso
rengėjus, o taip pat būsimus dalyvius, paragino dėmesingai atsižvelgti į pagrindinius
kongreso užmojus: sąryšį tarp socialinės tikėjimo dimensijos, naujosios evangelizacijos
ir socialinio magisteriumo; misijinį įsipareigojimą siekti teisingesnės ir atsakingesnės
visuomenės, kuri skatintų visų krikščionių ir piliečių dalyvavimą; popiežių magisteriumo
socialinio mokymo principų ir vertybių skelbimą, kad jis saistytų ne tik eilinius
žmones, bet vadovaujančius pareigūnus; tvirtesnį įsipareigojimą skurdo šalinimui kaip
tautos darnaus vystymosi sąlygą.
Argentinos ganytojai be to priminė, kad kongreso
tikslai pilnai atitinka žemyno Bažnyčios „Didžiąją misiją“, kuri išjudino iš sąstingio
22 Lotynų Amerikos episkopatus. Jie taip pat paragino kongreso organizatorius į pasirengus
įtraukti kuo daugiau žmonių, kiekvieną parapiją, visas vyskupijas, katalikiškus universitetus
ir institutus bei krašte gyvuojančius pasauliečių sąjūdžius. Vyskupams nemažiau svarbu,
kad pasiruošimai kongresui virstų formavimu. Todėl jie paragino pastoracijos darbuotojus
siekti, kad ruošos procesas išugdytų naujus lyderius, politinio ir profesinio, socialinio
ir kultūrinio gyvenimo vadovus. (sk)