Kardinolo Kasper komentarai apie apaštalinę konstituciją „Anglicanorum Coetibus“ ir ekumenizmą

Paskelbus apaštališkąją konstituciją „Anglicanorum Coetibus“, kuri sukuria sąlygas į katalikybę pereiti norintiems anglikonams išlaikyti savo anglikoniškos tradicijos elementus, spaudoje pasirodė pačių įvairiausių interpretacijų ir spėliojimų dėl šio gesto ir dėl galimų pasekmių ekumenizmui.

Kai kurie konstituciją įvertino neigiamai, rašydami, jog tai yra katalikiško prozelitizmo pavyzdys. Antri tvirtino, jog tai pakenks ekumeniniam judėjimui. Treti įžvelgė konfliktą pačioje Vatikano kurijoje, esą dėl konstitucijos buvo nesutarimų tarp Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos ir Tikėjimo mokymo kongregacijos, kuri rengė konstitucijos nuostatas.

Netiesiogiai šioms interpretacijoms replikavo Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kardinolas Walter Kasper. Ilgas pokalbis su juo buvo paskelbtas Šventojo Sosto dienraštyje „l‘Osservatore Romano“.

Kardinolas Walter paneigė kalbas apie skilimus tiek ekumeniniame fronte, tiek kurijoje. Jis priminė, kad lapkričio 19-22 dienomis Kenterberio arkivyskupas Rowan Williams, anglikonų Bažnyčios Anglijoje vadovas ir pasaulinės anglikonų bendruomenės garbės primas, lankysis Romoje būtent su ekumenine programa, o lapkričio 21-ąją susitiks su popiežiumi Benediktu XVI. Tai jau savaime rodo, jog nėra ekumeninių santykių su anglikonais lūžio.

Kardinolas Kasper dar kartą pabrėžė, kad galimybės įsilieti į katalikų Bažnyčią paprašė patys anglikonai. Šioje situacijoje reikia skirti ekumenizmą nuo asmenų ar bendruomenių noro tapti katalikais. Šie du dalykai nėra prieštaraujantys vienas kitam. Todėl visai neteisinga nuomonė, jog konstitucija „Anglicanorum Coetibus“ yra ženklas apie ekumeninio dialogo krypties pakeitimą. Kardinolas Kasper „juokingais“ pavadino kelių komentatorių nuomonę, jog su apaštaline konstitucija popiežiaus siekė išplėsti „savo imperiją“.

Jis taip pat paneigė gandus apie skilimus kurijoje. Anot kardinolo, Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba pati nukreipė anglikonų prašymus Tikėjimo mokymo kongregacijai būtent todėl, kad šie prašymai tapti katalikais nebėra ekumeninio dialogo, o atsivertimo bei doktrinos sfera. Iš kitos pusės, Tikėjimo doktrinos kongregacija ruošdama konstitucijos nuostatas apie jas nuolatos informavo Krikščionių vienybės tarybą, kuri teikė savo pastabas ir pasiūlymus. Tad kalbos, kad šios dvi institucijos veikė atskirai yra nepagrįstos.

Pasak Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininko, dabar reikia kantrybės ir realizmo. Viena vertus, patiems anglikonams reikia gerai perprasti apaštalinės konstitucijos nuostatas. Kita vertus, perėjimas į katalikybę negali būti automatiškas. Katalikais netampama vien todėl, kad prieštaraujama, pavyzdžiui, kai kurių anglikonų bendruomenių pasirinkimui tuokti homoseksualius asmenis ar šventinti juos į kunigus bei vyskupus. Nepakanka nė parašo ant katalikiško katekizmo. Atsivertimas priklauso sąžinės laisvės ir Dievo malonės sferai. Iš kitos pusės, bus nemažai administracinių problemų. Pavyzdžiui, jei visa anglikonų parapijos bendruomenė taps katalikais, koks tada bus parapijinės bažnyčios pastato statusas, kam ji priklausys?

Kardinolas Kasper kalbėjo taip pat apie santykius su ortodoksų Bažnyčiomis, kurios iš pradžių bijojo, kad apaštalinė konstitucija atveria kelią tam tikram unitizmui, kuriam jos nelinkusios pritarti. Tačiau apaštalinė konstitucija tikrai nesukuria naujo „anglikoniško unitizmo“. Katalikų Bažnyčia laikosi nuostatos, kad tai nėra dabarčiai ir ateičiai tinkantis metodas, tačiau kartą praeityje, tam tikromis aplinkybėmis atsitikęs įvykis. (rk)