Katalikiškas universitetas postmodernioje visuomenėje

Penktadienį Šventojo Sosto spaudos salėje buvo pristatyta lapkričio 16-20 dienomis vyksianti Tarptautinės katalikiškų universitetų federacijos generalinė asamblėja. Asamblėjos pagrindinė tema yra „katalikiškas universitetas postmodernioje visuomenėje. „Ex corde Ecclesiae“ prieš XXI amžiaus iššūkius“.

Apie jau XXIII kartą sušauktą Tarptautinės katalikiškų universitetų federacijos generalinę asamblėją pirmiausia kalbėjo monsinjoras Vincenzo Zani, Katalikiško auklėjimo kongregacijos pasekretoris.

Pirmiausia jis trumpai apžvelgė pačios federacijos istoriją. Federacija buvo sukurta 1924 metais, katalikiškiems universitetams norint išeiti iš tuometinės izoliacijos ir atsiverti pasauliui, kultūrai, kitoms mąstymo sistemoms. Kita svarbi data federacijai yra 1949 metai, kada buvo ženkliai išvystyta ir sustiprinta federacijos struktūra, atnaujintas statutas ir gautas kanoninis Šventojo Sosto pripažinimas.

Šiandien federacija jungia per 200 didžiausių katalikiškų universitetų, kurių iš viso pasaulyje, mažų ir didelių, yra apie 1200.

Vienas iš didžiausių federacijos indėlių, kuris svarbus visoms katalikiškoms aukštosioms institucijoms, ne tik federacijos nariams, yra apaštalinės konstitucijos „Ex corde Ecclesiae“ paruošimas. Ši konstitucija buvo pasirašyta popiežiaus Jono Pauliaus II 1990 metais. Galima sakyti, kad joje buvo apibendrinta ir apmąstyta turtinga Tarptautinės katalikiškų universitetų federacijos patirtis, sukaupta per keletą dešimtmečių ir padėjusi apibrėžti katalikiško universiteto tapatybę.

Ši tapatybė pasireiškia keturiais požymiais. Pirmiausia reikia, kad iš krikščionybės įkvėpimo semtųsi ne tik pavieniai asmenys, bet ir visa universitetinė bendruomenė kaip tokia. Antra, katalikų tikėjimo šviesoje nenutrūkstamai turi būti apmąstomas vis augantis žmogiškas pažinimas ir pasiūlomos savo įžvalgos. Trečia, ištikimybė krikščioniškai žiniai, saugomai Bažnyčios. Ketvirta, įsipareigojimas Dievo tautai ir žmonijai kelyje link transcendentinio ir prasmę teikiančio tikslo.

Spaudos konferencijoje kalbėjęs profesorius Guy-Real Thivierge, Tarptautinės katalikiškų universitetų federacijos generalinis sekretorius, trumpai papasakojo apie asamblėjos programą.

Lapkričio 16, pirmadienį, įvadinį pranešimą skaitys prancūzų filosofas Philippe Capelle-Dumont. Jis apsvarstys postmodernaus pasaulio keliamus iššūkius akademiniam ir ypač katalikiškam akademiniam pasauliui. Filosofas taipogi pateiks savo įžvalgas apie galimas perspektyvas.

Antradienį bus skaitomi pranešimai ir diskutuojama tema „katalikiškų universitetų dialogas su kultūra ir religijomis“. Kitaip tariant, kaip traktuoti kultūrinę ir religinę dabartinių visuomenių įvairovę, kaip toje įvairovėje elgtis ir kaip kalbėti.

Trečiadienį bus svarstoma apie katalikišką universitetą ir krikščionišką intelektualinę tradiciją.

Ketvirtadienį bus kalbama apie katalikiškų universitetų politinę ir socialinę atsakomybę. Katalikiški universitetai turi suteikti ne tik specializuotą išsilavinimą, bet ir platesnę žmogišką formaciją, ugdant gerus piliečius, aktyvius socialiniame ir politiniame gyvenime. Ketvirtadienį asamblėjos dalyviai apsilankys Romos Gemelli poliklinikoje, vienoje iš didžiausių Romoje, pagerbiant kapucino Agostino Gemelli, poliklinikos įkūrėjo, daug prisidėjusio ir prie katalikiškų universitetų federacijos atsiradimo, atminimą.

Paskutiniąją asamblėjos dieną, penktadienį, lapkričio 20-ąją, bus kalbama apie katalikiškų universitetų ateitį. (rk)