Šventasis Tėvas priėmė Baku misijos „sui iuris“ vyresniojo, saleziečio kun. Jano Čaplos
prašymą atleisti iš pareigų, kurias jis ėjo nuo 2003 metų. Jo vietoje popiežius paskyrė
Slovakijos saleziečių provincijos narį kun. Vladimirą Fekete.
1955 metais Bratislavoje
gimęs kun. Fekete yra buvęs Slovakijos saleziečių inspektorius ir Poprado saleziečių
naujokyno vadovas. Jis yra trečiasis Baku misijos vyresnysis nuo jos įkūrimo. Tiesiogiai
nuo Šv. Sosto priklausomą, tačiau savarankišką Baku misiją Azerbaidžano sostinėje
įsteigė popiežius Jonas Paulius II 2000 metais. Misijos centras yra įsikūręs prie
Baku Marijos Nekaltojo Prasidėjimo prokatedros. Šią šventovę 2008 metais konsekravo
Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone, prokatedrą pavadinęs religinės
tolerancijos Azerbaidžane simboliu.
Marijos Nekaltojo Prasidėjimo prokatedra
yra vienintelė katalikų bažnyčia visame Azerbaidžane, pastatyta sklype, kurį Azerbaidžano
prezidentas Geidaras Alijevas padovanojo katalikų bendruomenei kai 2002 metų gegužės
mėnesį šalyje lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Naujos bažnyčios statyba buvo pradėta
2005 metų rugsėjo mėnesį. Kertinį akmenį padėjo tąkart į Azerbaidžaną nuvykęs tuometis
Tautų Evangelizavimo kongregacijos prefektas kardinolas Crescenzio Sepe.
Katalikai
Azerbaidžane yra turbūt pati mažiausia religinė bendruomenė. Aštuonis su puse milijono
gyventojų turinčiame Azerbaidžane šiuo metu yra tik apie tris šimtus katalikų.
Pasak
tradicijos, krikščionybė dabartinio Azerbaidžano teritoriją buvo pasiekusi jau pirmaisiais
amžiais, tačiau šiuo metu krikščionių daugumą sudarantys stačiatikiai atsikėlė iš
Rusijos, kartu su geopolitine carinės imperijos plėtra. Pirmieji katalikai Azerbaidžane
atsirado devynioliktojo amžiaus pradžioje. Dauguma jų buvo tremtiniai iš tuo metu
Rusijos imperijos sudėtyje buvusių kraštų. Vietos katalikų rūpesčiu pačioje dvidešimtojo
amžiaus pradžioje Baku buvo pastatyta neogotikinė bažnyčia, dedikuota Švenčiausiajai
Mergelei Marijai. Prieš pat bolševikinę revoliuciją, Baku katalikų bendruomenę sudarė
du su puse tūkstančio narių. 1931 metais komunistų valdžia bažnyčią nugriovė ir išvežė
į Sibiro lagerius paskutinį Baku katalikų kleboną kunigą Demurovą.
Baku katalikų
bendruomenė atgimė 1992 metais. Iš pradžių ji priklausė Kaukazo apaštališkajai administracijai,
kurios vyskupas reziduoja Gruzijoje. 2000 metais buvo sukurta savarankiška misija
„sui iuris“ ir jai vadovauti buvo paskirtas iš Slovakijos atvykęs misionierius salezietis
kunigas Daniel Pravda. Azerbaidžano katalikų misijoje darbuojasi penki kunigai, šeši
broliai vienuoliai ir keturios seserys.